Iš namų medžių apsuptyje – į patį Vilniaus centrą, kur po langais beveik niekada nemieganti gatvė. Reikėjo laiko prisijaukinti naują vietą?
Čia net stovėdama koridoriuje pajutau jaukų namų jausmą – abejonių nebuvo. Kai pro plačius langus pamačiau judrią kaip upė gatvę, supratau, kad čia nesijausiu vieniša. Tuo metu labai norėjau matyti, kad gyvenimas nesustojo, kad tebėra ir gyvas, ir įdomus. Neapsirikau – mane šie namai gydė, čia sugrįžusi iškart pasijusdavau jaukiai ir saugiai.
Temos: