NT agentė Rasa Pavarienė – atvirai apie rietenas dėl turto: „Mirus artimajam prasideda šaltasis karas“
Artimojo netektis – visada itin stiprus išbandymas šeimos nariams. Vis tik šalia gedulo neretai iškyla ir kita realybė – ką daryti su paveldėtu turtu, kaip dalinant jį nesusipykti su giminaičiais ir nustatyti tikslią paveldėto būsto vertę, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Pasak nekilnojamojo turto agentės Rasos Pavarienės, kone kasdien dirbančios su paveldėto turto atvejais, šios situacijos dažniausiai būna emociškai įtemptos, o konfliktų tarp giminaičių – apstu.
„Labai dažnai susiduriu su konsultacijomis po artimo žmogaus mirties – žmonės ieško atsakymų, kokia yra paveldėto turto vertė, kaip vyksta pardavimo procesas, kaip sumažinti pelno mokestį.
Deja, ne visos šios konsultacijos virsta realiais pardavimais – dažniausiai paveldėtojų būna keli ir dažnu atveju jau būna susibarę,“ – pasakoja ji.
Įvertinti turtą gali tik ekspertai
Rasa Pavarienė išskiria itin svarbią detalę kalbėdama apie nekilnojamąjį turtą ir jo rinkos vertę. Gana dažnai pasitaiko tokių atvejų, kai reikia iš naujo vertinti turtą, nes jis neatitinka Registrų centre nurodytos sumos.
Pasak brokerės, tai prilygsta konsultacijai su gydytoju telefonu, kai skauda pilvą – nežinant simptomų nusakyti diagnozę labai sunku.
„Tikrąją rinkos kainą gali įvertinti tik žmogus, kuris kasdien dirba su nekilnojamuoju turtu, taikydamas lyginamąjį principą. Tai jokiu būdu nėra skaičius iš dokumento – tai gyvas ir nuolat kintantis dalykas, priklausantis nuo rinkos situacijos.“
Paveldėtojų rietenos – darbo kasdienybė
Pasak specialistės, darbas su paveldėtu turtu gali būti dvejopas. Jeigu paveldėtojas yra vienas, viskas vyksta labai greitai, aiškiai ir lengvai. Dažniausiai susitariama dėl kosmetinio remonto, kartais būstas išnuomojamos ir tokiu būdu paveldėtojas užsitikrina nedideles, bet nuolatines pajamas.
„Situacija stipriai keičiasi tuo atveju, kai paveldėtojų yra keli – tokiu atveju atsiranda nepasitikėjimas, kiekviena pusė nori turėti savo brokerį, bijo būti viens kito apgauti.
Dar daugiau – labai dažnai girdžiu tarpusavio priekaištus, pyktį, agresiją, įsivelia antrosios pusės, prasideda kalbos apie tai, kas ir kokiu dažnumu lankė velionį, apeliuojama ne tik į dalijamo turto kainą, bet ir emocijas, pavydą iki velionio mirties. Tai tampa ne turto tvarkymu, o šeimos santykių griuvėsiais.“
Rasos Pavarienės teigimu, vis dėl to teisingai padalinti turtą gali tik šaltas protas.
„Ne vieną kartą sakau klientams – geriau nusileisti, negu veltis į teisminius procesus. Teismai trunka metus, kainuoja, o rezultatai – ne visada tokie, kokių tikėtasi.“
Sentimentai kainos nedidina
NT agentė sako, kad dažnai susiduriama su dar viena įdomia situacija, kai paveldėtojai būstą vertina pagal tai, kas jame gyveno ir, pavyzdžiui, aiškina, jog būstas yra itin vertingas jau vien dėl to, kad „čia gyveno mama“ arba „tėtis viską padarė savo rankomis“.
„Noriu atkreipti dėmesį, kad dėl to būsto vertė tikrai netampa didesnė. Rinka – negailestinga. Jei turtas neparsiduoda per pusmetį arba metus, akivaizdu, kad kaina yra per aukšta.
Sentimentai, deja, pinigine verte nematuojami, o nekvalifikuotas apdailos darbas net sumenkina turto vertę.“
Vienas pirmųjų žingsnių – pasikonsultuoti su profesionalu
Paprašius pasidalinti, ar visi paveldėtojai, atėję į konsultacijas, bendrauja panašiai, ji išskyrė vieną Vilniaus regioną sakydama, kad ten – nuoširdžiausi paveldėtojai:
„Išskirtiniu nuoširdumu išsiskiria Naujosios Vilnios paveldėtojai, dažnai lenkiškų šaknų turintys žmonės. Jie dažniau nori papasakoti apie velionį, apie jo gyvenimą, pomėgius, apie tai, kaip būstas atsirado. Tokie pasakojimai – labai žmogiški ir jautrūs.“
Visgi brokerė pripažįsta – jos darbas nėra būti psichologe.
„Neturiu kompetencijų spręsti, kuris iš paveldėtojų daugiau padėjo velioniui ar su kuriuo santykiai buvo šiltesni.
Mano užduotis – įvertinti turtą, sudėlioti aiškų pardavimo planą ir gauti geriausią įmanomą kainą.“