Nuo 5 dolerių kišenėje iki Lietuvos prezidento – Valdo Adamkaus šimtmečio kelias

„Tokio gimtadienio, kad švęsčiau, tikrai nebuvo. Žinoma, kad gimtadienis, bet kad būtų kas nors specialaus, tai tikrai nebuvo“, – duodamas interviu laikraščiui „15min“ sakė kadenciją baigęs prezidentas Valdas ADAMKUS, lapkričio 3-iąją švęsiantis 100-ąjį gimtadienį. Šios sukakties – tokios išskirtinės, ne kiekvienam duotos – nevalia nepaminėti.

Valdas Adamkus / Tomo Kaunecko, Antano Sutkaus nuotraukos
Valdas Adamkus / Tomo Kaunecko, Antano Sutkaus nuotraukos
Jūratė Ražkovskytė
Šaltinis: Žmonės
A
A

Šimtas metų – protu sunkiai aprėpiamas skaičius. Pabandykime juos suskirstyti į dešimt gyvenimo dešimtmečių, į kuriuos telpa tiek daug – nuo karo iki svajonių žlugimo Amerikoje, nuo aukščiausio šalies vadovo pareigų iki kasdienių paprastų džiaugsmų. Be galo smalsu, kas suformavo tokį neeilinį žmogų. „Brendau sunkiomis sąlygomis, tačiau mane džiugina tai, kad per tą šimtmetį niekada nepalūžo mano tikėjimas savimi, savo tautybe ir savo tautos pasiekimais“, – neslepia prezidentas.

Žurnalas Žmonės 2026/44
Žurnalas Žmonės 2026/44

1926–1936-ieji

Tarnautojų šeimoje Kaune gimęs Valdas Adamkus tada dar turėjo Voldemaro vardą ir Adamkavičiaus pavardę. Sutrumpino juos, kad būtų lengviau ištariami, jau Amerikoje. Tėvas buvo nepriklausomybės kovų savanoris, vienas pirmųjų Lietuvos karo aviacijos mokyklos vadovų, vėliau – Kauno geležinkelio stoties policijos viršininkas. Mama dirbo Susisiekimo ministerijoje. Todėl atėjus Antrajam pasauliniam karui galimybių išgyventi Lietuvoje šeima beveik neturėjo.