Nuo keramikos šukių iki plastiko: ką apie mus pasakys ateities gruntas?
„Žemės sluoksniai saugo ir žmogaus veiklos istoriją. Iš jų archeologai ir geologai supranta, kokias medžiagas žmonės naudojo, kaip tvarkė savo aplinką ir kokius kasdienės veiklos pėdsakus paliko. Mūsų paliekamas sluoksnis bus kitoks“, – sako Lietuvos geologijos tarnybos Teisės ir kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Minkevičius.
Mūsų epochos pėdsakai
Ateities tyrėjams apie mūsų laiką pasakos ne tik plytos ar stiklas, bet ir betonas, asfaltas, plastikas, sintetinės dangos, elektros kabelių likučiai, statybinės atliekos, sunkieji metalai, naftos produktai, kiti cheminiai pėdsakai. Tai, ką šiandien vadiname patogumu ar infrastruktūra, ilgainiui taps geologinės aplinkos dalimi.
Mokslininkai tokius žmogaus sukurtus pėdsakus kartais vadina technofosilijomis – tai daiktai ar medžiagos, kurios gali išlikti sluoksniuose kaip civilizacijos ženklai. Įdomu tai, kad pasaulyje jau aptinkama ir vadinamųjų plastiglomeratų – darinių, kuriuose išsilydęs plastikas susijungia su smėliu, akmenimis, kriauklėmis ar kitomis gamtinėmis medžiagomis. Kitaip tariant, plastikas kai kur jau tampa savotiška nauja „uoliena“.
Kas yra technogeninis gruntas?
„Geologijoje žmogaus suformuoti sluoksniai vadinami technogeniniais dariniais, arba technogeniniu gruntu. Tai supiltas, sumaišytas, užpiltas, nukastas, suspaustas ar kitaip žmogaus veiklos pakeistas gruntas. Jis formuojasi miestuose, statybvietėse, sąvartynuose, buvusiose pramonės teritorijose, užpiltuose grioviuose, rekultivuotuose plotuose, taršos židinių vietose“, – pasakoja V. Minkevičius.
Lietuvoje atliktas tyrimas rodo, kad technogeninis gruntas nėra pavienis reiškinys. Urbanizuotos teritorijos sudaro apie 3 proc. šalies ploto, technogeniniai sluoksniai – apie 16 proc. urbanizuotų teritorijų, o bendras technogeninio grunto tūris gali siekti apie 1,2526 km³.
Svarbu ne tik kiekis – svarbiausia sudėtis
Ankstesnių kartų sluoksniuose dažniau randame molio, akmens, medienos, keramikos, anglies ar kalkių pėdsakų. Mūsų sluoksniuose daugėja medžiagų, kurios gamtoje suyra labai lėtai arba išvis neturi natūralaus atitikmens: plastikų, sintetinių pluoštų, kompozicinių statybinių medžiagų, dangų, izoliacinių medžiagų, įvairių cheminių junginių.
Vienas ryškiausių mūsų epochos ženklų – plastikas. Mikroplastiko jau randama nuosėdose, vandens telkiniuose ir pakrančių aplinkoje; mokslininkai jį vertina kaip vieną iš galimų šiuolaikinio žmogaus veiklos ženklų geologiniame įraše.
Dar vienas įdomus faktas: 2020 m. paskelbtame tyrime apskaičiuota, kad žmogaus sukurtų medžiagų masė – pastatų, kelių, betono, asfalto, metalo, plastiko ir kitų daiktų – jau pasiekė arba viršijo visos gyvosios biomasės masę Žemėje. Tai labai aiškiai parodo, kokio masto geologine jėga tapo žmogaus veikla.
Deja, tai nėra vien įdomybė apie ateities fosilijas. Gruntas gali saugoti ne tik daiktų likučius, bet ir taršą. Buvusios degalinės, garažų masyvai, sandėliai, pramonės teritorijos, sąvartynai, atliekų kaupimo vietos ar avariniai išsiliejimai gali palikti pėdsakų, kurie paviršiuje nebematomi, bet po žeme išlieka ilgai.
Todėl klausimas, ką paliekame grunte, nėra vien ateities turėjų rūpestis. Tai dabarties aplinkosaugos klausimas.
Požeminis vanduo juda lėtai
Jei teršalai patenka į gruntą, jie gali kauptis tam tikruose sluoksniuose, judėti kartu su vandeniu arba pasiekti požeminį vandenį. Lietuvai tai ypač svarbu, nes geriamajam vandeniui plačiai naudojami požeminiai ištekliai. Vadinasi, tai, ką išpilame, užkasame, paliekame ar netinkamai sutvarkome šiandien, gali išlikti ilgiau, nei matome paviršiuje.
„Požeminis vanduo dažnai juda labai lėtai – kai kur vos apie metrą per metus. Jis keliauja per uolienų poras, smulkius plyšius ir skirtingo laidumo sluoksnius, taigi tarša po žeme gali plisti nepastebimai, bet ilgai. Tai reiškia, kad šiandien padaryta žala gali išryškėti tik po daugelio metų“, – pažymi V. Minkevičius.
Taršos prevencija prasideda nuo paprasto klausimo: ar tai, ką naudojame, statome, išmetame ir paliekame aplinkoje, netaps problema po dešimties, penkiasdešimties ar šimto metų?
Kiekvienas laikotarpis palieka savo sluoksnį. Vieni pasakoja apie ledynus ir upes. Kiti – apie gyvenvietes, amatus ir miestų augimą. Mūsų sluoksnis vis aiškiau kalba apie betoną, asfaltą, plastiką, chemiją ir įvairias kitas atliekas.
Projektas „Informavimas apie aplinkos taršos prevenciją ir kontrolę“
Projekto partneriai: Aplinkos apsaugos departamentas, Aplinkos apsaugos agentūra, Lietuvos geologijos tarnyba
Projekto vykdytoja – Aplinkos projektų valdymo agentūra
Projektas finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis
