Nuo ko priklauso elektros kaina ir kodėl ji skiriasi tarp tiekėjų?
Renkantis tarp daugybės elektros energijos tiekėjų pasiūlymų gyventojams dažnai kyla klausimų, kodėl jų kainos skiriasi. Net jei tai ir „ta pati“ elektra, galutinei tiekėjo siūlomai kainodarai įtakos turi daug veiksnių, ir tik įsigilinus į tai, iš ko susideda galutinė elektros energijos kaina, galima nepermokėti ir sutaupyti.
Kokį planą rinktis?
Elektros kaina gyventojams pirmiausia priklauso nuo pasirinkto plano – fiksuotos arba kintamos kainos. Fiksuoto plano atveju vartotojas viso sutarties laikotarpio metu moka tą pačią kainą už kilovatvalandę, nepriklausomai nuo to, kas vyksta biržoje, todėl galutinė sąskaita labiausiai priklauso nuo suvartotų kilovatvalandžių kiekio.
Tuo tarpu kintamos kainos planuose kilovatvalandės kaina tiesiogiai susieta su situacija „Nord Pool“ elektros biržoje: joje kainoms kylant ar krintant, atitinkamai kinta ir vartotojo mokama kaina. Nors pigesniais paros periodais, kuomet elektros poreikis sumažėja ir jos kaina nukrinta, galima sutaupyti, tai įmanoma tik nuolat sekant biržos kainas ir pritaikant savo vartojimo įpročius, pavyzdžiui, vengiant elektros naudojimo tada, kai kilovatvalandės kaina yra itin aukšta. Visgi reikia nepamiršti, kad būna ir itin aukštų kainų intervalų, o derinti savo vartojimą pagal juos dabar gerokai sudėtingiau, nes nuo spalio pradžios energijos suvartojimo apskaitos intervalas pasikeitė iš valandos į 15 minučių.
Kaip priduria „Elektrum Lietuva“ Komercijos vadovas Mantas Kavaliauskas, pastarojo tipo planą pasirinkę gyventojai labiau jaučia rinkos svyravimus ir prisiima didesnę riziką, nes galutinę sąskaitą dažniau lemia ne pats energijos vartojimas, o mėnesio kainų pokyčiai.
„Kintamą kainą rekomenduojame tiems, kurie aktyviai domisi rinkos situacija ir nori pasinaudoti žemų kainų intervalais, tačiau supranta, kad gali pasitaikyti ir labai brangių valandų, kurios gali išauginti vidutinę mėnesio kainą. Fiksuota kaina labiausiai tinka tiems, kuriems svarbiausia stabilumas ir aiškumas. Jei norite tiksliai žinoti, kiek teks mokėti kiekvieną mėnesį ir atsakingai planuojate biudžetą, fiksuota kaina suteiks daugiau ramybės“, – teigia M. Kavaliauskas.
Svarbi dedamoji – mėnesinis mokestis
Galutinė elektros kaina sudaro ne tik tiekėjo nustatytos energijos kaina, bet ir valstybės reguliuojama dalis, kuri apima energijos persiuntimą, skirstymą ir kitas paslaugas.Apie 45 proc. visos galutinės elektros kainos šiuo metu sudaro valstybės reguliuojamos kainos. Šiai daliai priklauso ESO ir perdavimo paslaugų tarifai, kurie yra vienodi visiems gyventojams, nesvarbu, kurį tiekėją jie pasirenka.
Pačių nepriklausomų elektros energijos tiekėjų siūlomų kainų skirtumai gali atsirasti dėl trijų dedamųjų – pačios elektros energijos kainos, mėnesinio mokesčio, kurį kiekvienas tiekėjas nustato savarankiškai bei kainos fiksavimo laikotarpio. Rekomenduojama kainas fiksuoti ne ilgesniam nei 12 mėn. laikotarpiui, šis pasirinkimas padeda išvengti kainų šuolių bei didelių pokyčių rinkoje.
Pasak „Elektrum Lietuva“ atstovo, elektros energijos kainos svyravimus rinkoje lemia daugybė išorinių veiksnių. Elektros kaina biržoje, nepriklausomai nuo paros laiko, itin jautriai reaguoja į oro sąlygas, taip pat į pasaulines dujų ar anglies kainas, geopolitinę įtampą, tarpvalstybinių elektros jungčių remontus ar pralaidumų ribojimus.
Tuo tarpu pačių tiekėjų nustatomi mėnesiniai mokesčiai skiriasi dėl nevienodos kaštų struktūros ir skirtingų kainodaros strategijų.
Mėnesinis mokestis yra ir konkurencinis įrankis: vieni tiekėjai taiko didesnį mokestį, bet mažesnę kilovatvalandės (kWh) kainą, orientuodamiesi į didesnius vartotojus, kiti renkasi mažesnį mokestį ir didesnį tarifą, kad būtų patrauklūs mažiau energijos vartojantiems namų ūkiams.
„Visa kita elektros kainos dalis yra reguliuojama valstybės ir taikoma visiems vartotojams vienodai, todėl būtent tiekėjo nustatoma dalis tampa pagrindiniu konkurencijos įrankiu. Šiai daliai priklauso ESO ir perdavimo paslaugų tarifai, kurie yra vienodi visiems gyventojams, nesvarbu, kurį tiekėją jie pasirenka. Dalis vartotojų vis dar mano, kad pasirinkęs kitą tiekėją gaus ir mažesnes reguliuojamąsias kainos dalis, tačiau jos yra nustatytos valstybės ir nuo jų visiškai nepriklauso jų“, – teigia M. Kavaliauskas.
Kaip nesuklysti vartotojams?
Renkantis tiekėją ir lyginant skirtingus siūlomus planus vartotojams svarbiausia juos įvertinti kompleksiškai – ne žiūrėti į pavienes kainos dedamąsias, o apskaičiuoti prognozuojamą galutinę mėnesio sąskaitą pagal realų elektros energijos suvartojimą ir vienodas pasiūlymų sąlygas.
Ekspertas atkreipia dėmesį, kad viena dažniausių vartotojų klaidų – netinkamai pasirinktos taikomos laiko zonos ir ESO planas, pagal kurį skaičiuojamas elektros perdavimo mokestis. Pasirinkus planą, neatitinkantį savo realaus suvartojimo, gyventojai dažnai permoka už elektrą.
„Praktikoje vis dar pasitaiko atvejų kuomet tiekėjai pateikia kainas naudodami skirtingus ESO planus, o tai gali klaidinti vartotoją ir sudaryti įspūdį, kad pasiūlymas yra palankesnis, bet iš tikrųjų taip nėra. Todėl reikia labai atidžiai vertinti ir lyginti tiekėjų planus, o tą galima padaryti VERT skaičiuoklėje. Be to, nemažai gyventojų dar nežino, kad esant palankesnei rinkos situacijai elektros tiekėjo planą galima pasikeisti nemokamai bet kuriuo metu be jokių baudų“, – sako M. Kavaliauskas.
Daugiau patarimų, kaip sumažinti išlaidas elektrai, kada verta fiksuoti elektros kainą, kas lemia galutinę elektros kainą ir sąskaitų dydį, kaip nesunkiai sudaryti sutartį su nauju tiekėju ir kt., rasite čia.
