Nuo mylinčio partnerio iki smurtautojo: kas nutinka, kai meilė virsta kontrole?

Ilgai kartojo, kad „viskas gerai“

„Kai sugyventinis pirmą kartą panaudojo prieš mane fizinį smurtą, niekam apie tai nepasakojau. Užgniaužiau savo jausmus, apsimečiau, kad „viskas gerai“. Tačiau po kurio laiko sugyventinis ir vėl pakėlė ranką prieš mane – prieštaraudama jam neįtikau savo nuomone. Tąsyk išdrįsau paskambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. Atvyko policijos pareigūnai, ir po pokalbio su jais vyras turėjo laikinai palikti namus. Buvo piktas, neigė, kad pakėlė ranką prieš mane, kaltino mane, kad prieštarauju jam. Pareigūnai visa tai užfiksavo ir informavo mane, kad specialistai susisieks su manimi dėl pagalbos“, – prisiminė moteris.

„Nustebau, kai netrukus po įvykio sulaukiau skambučio iš specializuoto pagalbos centro: skambinusi specialistė pasiūlė socialinę, teisinę, psichologinę ir psichoterapinę pagalbą. Tuo metu jos atsisakiau, įtikinusi save, kad „viskas gerai, susitvarkysiu ir pati – juk aš stipri“, – teigė Elena.

Po šio įvykio praėjus kiek laiko, sugyventinis sugrįžo į namus. Jis atsiprašė, sakė, kad pagyvenęs atskirai suprato, jog pasikarščiavo, ir kad neturėjo kelti rankos prieš mane. Moteris sako: „Atrodė, kad mūsų santykiai vėl tapo tokie, kokie buvo pradžioje – vyravo dėmesys, pagarba, rūpestis. Kurį laiką namuose buvo ramu. Nurimau ir aš. Vieną dieną, kalbant su sugyventiniu, nuomonės vėl išsiskyrė. Jis laikėsi savo įsitikinimų, aš turėjau savo požiūrį. Jam tai nepatiko, pradėjo priekaištauti, kad nesuprantu jo, kad specialiai prieštarauju ir kad apskritai šiuo klausimu nieko nesuprantu. Jaučiausi kaip nevykėlė ir neišmanėlė“, – pasakojo moteris.

Pasak jos, priekaištai, manęs žeminimas, ignoravimas ir kritika kartojosi, tačiau ji guosdavosi, kad partneris pasikeis, jog tai tik laikinas sunkus gyvenimo etapas.

„Nepastebėjau, kaip pradėjau jaustis vis labiau prislėgta ir beviltiška. Galiausiai palūžau ir pradėjau galvoti apie savižudybę. Žinojau, kad galiu kreiptis pagalbos, bet vis nedrįsau to padaryti. Kartą, kai vėl sulaukiau skambučio iš pagalbos centro ir manęs paklausė, kaip jaučiuosi, neištvėrusi išpasakojau viską: apie nuolatinį psichologinį terorą, fizinį ir ekonominį smurtą bei suicidines mintis. Konsultantė manęs nepasmerkė, išklausė ir padėjo susivokti, padrąsino kovoti už savo savijautą ir gerovę. Nuo to momento prasidėjo vidiniai pokyčiai. Palaikiau nuolatinį ryšį su konsultante ir palaipsniui sutvirtėjau. Galiausiai radau savyje jėgų palikti smurtaujantį sugyventinį“, – pasakojo Elena.

Dabar ji dirba, turi savo būstą, mokosi save mylėti. O buvęs jos sugyventinis, nors ne iš karto, sulaukė teisingumo.

Savo dėmesį žmonai rodė nuolatine kritika

Kiek kitokia Ievos (vardas taip pat pakeistas – past.) istorija, kurioje – patyčios, priekabiavimas ir psichologinis smurtas. „Esu beveik trisdešimties metų amžiaus moteris. Pastaruoju metu dažnai susimąstau, ar moku priimti kritiką, nes po kai kurių komentarų jaučiuosi prislėgta. Mano vyras dažnai sarkastiškai komentuoja mano aistrą skaityti, sakydamas, kad turėčiau užsiimti naudingesne veikla. Mes auginame sūnų, ir aš šiuo metu esu motinystės atostogose. Planuoju grįžti į darbą, bet vis dar nesu tikra, kokią karjeros kryptį norėčiau pasirinkti. Tai sukelia papildomą nerimą, nes jaučiuosi tarsi neturėčiau reikiamų gabumų“, – pasakojo Ieva.

Vyras ją kritikuoja ir dėl namų tvarkymo. Jis priekaištauja, kad namuose nėra tvarkos, kad žmona nepastebi tam tikrų dalykų, nesugeba tinkamai atlikti namų ruošos, neauklėja sūnaus būti tvarkingu.

„Pastaruoju metu jis taip pat išreiškia nepasitenkinimą mano išvaizda, kuri pasikeitė po gimdymo – kritikuoja mano kūno formas, teigdamas, kad mano kūnas nėra sportiškas, nors aš dėviu 36-38 dydžio drabužius. Dėl šios nuolatinės kritikos jaučiuosi nusivylusi savimi, mano savivertė labai sumažėjusi. Kartais abejoju, ar aš ne pernelyg jautriai reaguoju į šiuos komentarus, galbūt per daug sureikšminu tai, ką jis sako. Dažnai svarstau, ar tai turėčiau tiesiog ignoruoti, bet vis tiek jaučiu vidinį nerimą dėl to, kas vyksta mūsų santykiuose“, – neslėpė jauna moteris.

Dažniausiai jaučia baimę

Elenos ir Ievos istorijos publikuotos Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro parengtame ir išleistame leidinyje „#Įvardink smurtą“. Jų papasakoti pavyzdžiai puikiai atspindi, koks skirtingas gali būti smurtas ir kaip sunku kartais jį pastebėti, atpažinti smurtą patiriančiam asmeniui ir aplinkiniams.

Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro psichologė Jūratė Mažonaitė Pocienė, daug metų privačiai ir grupinėje terapijoje pagalbą asmenims, nukentėjusiems nuo smurto ar prekybos žmonėmis teikianti psichikos sveikatos specialistė, įsitikinusi, kad supratimas apie smurtą Lietuvoje gerėja, daugėja ir pagalbos, kuria gali pasinaudoti smurto aukos. Vis dėlto šis procesas vyksta labai iš lėto.

„Seksualinis, ekonominis, psichologinis, fizinis – smurto rūšių yra daug, bet atpažinti sunku, nes dažniausiai jos viena kitą dengia. Ypač sunku pamatyti psichologinį smurtą“, – sakė psichologė, pridūrusi, jog dažnai jis slepiasi po kritika, priekaištais, patyčiomis, „nekaltais“ juokeliais, kurie darbo ir namų aplinkoje „nurašomi“ kaip niekam nieko blogo nedarantys. Tačiau tai nėra tiesa.

Ekonominis smurtas – dar viena smurto rūšis, kuri dažnai būna persipynusi su kitomis. Pasak J.Mažonaitės Pocienės, jį išduodantys ženklai – įvairūs. Pavyzdžiui, tai gali būti kitų asmenų vardu užrašomas šeimos turtas, taip pat reikalavimas atsiskaityti net už mažiausius pirkinius.

„Jei moteris daiktus, kuriuos perka sau, slepia nuo vyro, gali būti, kad ji bijo. Baimė – dažniausias jausmas, kurį jaučia patiriantys smurtą asmenys. Sveikuose santykiuose nė viena iš pusių (nei vyras, nei moteris, nė vienas iš sutuoktinių ar partnerių) nejaučia baimės“, – sakė Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro psichologė.

Tokių centrų, kuriuose smurtą patyrusiems žmonėms teikiama specializuota kompleksinė pagalba, yra visose Lietuvos apskrityse. Juose dirbantys specialistai tarpininkauja, teikia informaciją ir emocinę pagalbą.

Kokių klaidų geriau vengti aplinkiniams?

Kalbėdama apie klientus, kuriuos konsultuoja, psichologė pažymėjo, kad tarp jų yra ir vyrų. Vis dėlto didžioji dauguma nuketėjusių nuo smurto – moterys.

„Pas mane atėjusios jos labai daug pasakoja apie partnerius, vyrus. Giria juos, pasakoja, kaip jie stengiasi, o jos pačios kažko nepadaro arba kažką daro negerai, dėl to sulaukia kritikos. Visa tai – ženklas, kad santykiuose gali būti smurto“, – kalbėjo pašnekovė.

Tokios frazės kaip „man vyras neleidžia“, „nežinau ar mane vyras išleis“ – raudonos lemputės, signalizuojančios apie psichologinį, o kartais – ir ekonominį smurtą.

Sakoma, kad iš šalies geriau matosi, kas vyksta santykiuose. Iš tiesų neretai smurto atvejai pirmiausia tampa aiškūs būtent šalia smurto aukų esantiems jų artimisiems, draugams, kolegoms.

Tačiau, kalbėdama apie pagalbą, J.Mažonaitė Pocienė patarė vengti dalinti patarimus. „Dažnai artimieji, kuriems patiriantis smurtą asmuo pasipasakoja, liepia ar pataria skirtis, siūlo pagalbą. Bet taip nieko nebus. Geriausia tiesiog būti šalia, kad žmogus jaustųsi nesantis vienas, žinotų, kad yra kuo gali pasitikėti. Tas žinojimas labai svarbus – matau tai ir konsultacijose, kai moterys nustemba, kad aš jomis tikiu“, – sakė psichologė.

Sutinka „iškęsti“ seksą

Savo darbe ji susiduria su įvairiais smurto artimoje aplinkoje atvejais. Tarp jų – ir seksualinis smurtas, kurio apraiškos gali būti labai skirtingos. Visuomenėje pastaruoju metu vis garsiau ir drąsiau moterys kalba apie tai, ką patiria viešumoje: pramogaudamos, darbe. Visgi namų zona vis dar likusi su tabu ženklu: kalbėti apie tai, kas vyksta tarp sutuoktinių, mylimųjų, vengiama.

Tai patvirtina ir su 15min bendravusi psichologė. Ji prisiminė visuomenės reakciją dėl tuometinės Seimo narės Morganos Danielės inicijuotų įstatymo pataisų dėl sekso be sutikimo. Pasak pašnekovės, iš tų reakcijų labai gerai matėsi, kaip visuomenė vertina lytinius santykius šeimoje ir moters teisę jų atsisakyti.

Kartais smurtas būna toks paslėptas, kad labai sunku pastebėti. Kenčianti moteris jaučiasi lyg nuverinta, silpna, bejėgė.

„Seksualinis smurtas šeimoje yra labai jautri tema. Daug kas gėdijasi kalbėti apie tai. Bet konsultacijose, kai ateiname iki to, moterys kartais prisipažįsta, kad nenori santykiauti su vyru. Bet dėl psichologinio smurto neatsisako. Moterys pasakoja: „Aš geriau pakentėsiu tas 5 minutes, kad netektų visą naktį kentėti vyro priekaištų. Jis neleis man užmigti, terorizuos, vadins frigidiška.“ Pasirenka moterys geriau pakentėti. Bet ką tai reiškia? Kad kentėdama diena iš dienos tu tolsti nuo savo vyro, nebenori su juo mylėtis net ir tada, kai gera nuotaika ir pati norėtum. Galiausiai sniego gniūžtė virsta dideliu kamuoliu“, – sakė J.Mažonaitė Pocienė.

Jos nuomone, Lietuvoje šiuo metu moterys daugiausia patiria psichologinio smurto. „Kartais jis būna toks paslėptas, kad labai sunku pastebėti. Kenčianti moteris jaučiasi lyg nuverinta, silpna, bejėgė“, – sakė psichologė ir pasidalino pavyzdžiu:

„Kalbant apie konfliktus, kurių bet kuriuose santykiuose pasitaiko, tai pirmiausia reikėtų atskirti, kur yra konfliktas, o kur smurtas. Konflikte esantys žmonės vienas kito nebijo: jie gali ir apsižodžiuoti, kažką išsiaiškinti, išspręsti ir toliau keliauti. O sisteminis smurtas vyksta nuolat ir tokiu atveju konfliktai visada baigiasi vieno žmogaus naudai. Visada vienas kaltas, kitas teisus. Vienas galingas, kitas vargšas. Galingasis už kitą sprendžia viską: jis žino, kaip kitas turi gyventi, ką turi jausti, koks turi būti. Moterys man liudija, kad po tokių konfliktų jos galvoja, jog joms reikia pasistengti būti geresnėms. Pradeda galvoti, ką turi padaryti, kad vyrai nepyktų ant jų. Tačiau kuo daugiau jos prisitaiko, tuo labiau partneriui kyla agresija“, – kalbėjo nukentėjusiems nuo smurto pagalbą teikianti psichikos sveikatos specialistė.

Primename, kad prireikus pagalbos visada galima:

• kreiptis į Specializuotos kompleksinės pagalbos centrą telefonu +370 700 55516 arba interneto svetainėje www.specializuotospagalboscentras.lt;

• rasti artimiausią pagalbos vietą interneto svetainėje www.visureikalas.lt;

• norint skubiai pranešti apie smurtą artimoje aplinkoje, skambinti pagalbos numeriu 112.

Apie iniciatyvą „Pastebėk smurtą“:

IKEA tiki, kad namai turėtų būti kupini saugumo ir pagarbos. Deja, savuosiuose taip jaučiasi ne visi. Štai kodėl nusprendėme prabilti apie smurtą artimoje aplinkoje ir pradėti iniciatyvą „Pastebėk smurtą“. Junkitės prie mūsų judėjimo, stebėkite aplinką plačiai atmerktomis akimis ir prisidėkite prie pokyčių. Tik veikiant išvien, namai gali tapti saugesne vieta visiems.