Skrybėlė – keistas daiktas, be kurio galima ramiai išsiversti. Milijonai žmonių nugyvena amželį, neužsukę į skrybėlių parduotuvę, ir net tokio poreikio nepajunta. Juk ne visi orientuojasi į laukinius Vakarus, kur kaubojui skrybėlę nutrauktum nebent su skalpu, ir dar ne visi emigravo į smulkiaburžuazinę Angliją.
Na, taip, dar yra bjaurybės ultravioletiniai spinduliai ir naivus garsių moterų tikėjimas, kad su skrybėle jos tampa neatpažįstamos. Gal dėl to skrybėlės niekada neišnyksta. Ir turbūt dėl tos pačios priežasties jos perkamos gana atsainiai: ne tie modeliai, kurie peršami kaip sezono naujiena, o klasikiniai, patikrinti laiko.
Vasaros kolekcijose pilna įmantrių skrybėlių, skrybėlaičių, nertų ir odinių „kaušelių”, beisbolo kepuraičių, dar kažko. Bet tas, matytas ant podiumo, moterys nešioja trumpai, iškart po parodymų (kaip kad buvo su „Gucci” beretėmis), o paskui ieško ko nors ne taip krentančio į akį.
Tokios fetro fedoros iš esmės tinka visiems sezonams, bet daugumos jų (ypač – rudųjų) modeliai turi vasariško atspalvio – vadinami kaimo, safari skrybėlėmis ir pan.
Šios fedoros (pintos ar nertos) yra sezoninės, tačiau perkamos dažniau ne apsaugai nuo saulės, o kaip stiliaus detalė ar net svarbiausias jo akcentas.
Populiarus vasaros modelis – balta ar gelsva panama su tamsiai mėlyna juosta, pagaminta iš popieriaus pluošto, vadinamo šantungo šiaudais.
Vasara siūlo daug elegantiškų šiaudinių skrybėlių, bet moterys mėgsta ir paprastesnes, sietinas su etnografiniu stiliumi: panašias į sombrerus ar piemenaičių skrybėles.
Šiai kepurei lyg ir netinka žodis „klasika”, bet ji mūvima metų metais, ir tikrai ne tam, kad savininkė išreikštų solidarumą su kokiu nors klubu ar aistrą sportui.
Kiekvienas turi teisę būti savitas. Cara Delevingne – taip pat. Šią vasarą jos stiliaus skiriamasis bruožas – šiltos slidininkų kepuraitės, kurios mūvimos ir vėsiomis dienomis, ir per karščius.