Nuo romano „The Blessed“ viršelio žvelgianti Karina Arlauskaitė: „Tonya netgi juokavo, kad norėtų mane įsivaikinti“

Jau sveikinantis dėmesį tiesiog prikausto didelės Karinos akys. „Manau, jos ir patraukė rašytoją, – šypteli mergina. – Paaugliai iš viso pasaulio man rašo žinutes, kartoja, kokia esu nuostabi, koks puikus knygos viršelis, ir tapatina mane su knygos veikėja. Man malonu, bet gyvenime esu visai kitokia nei knygos herojė Lucy.“ Tonyos Hurley mistinėje trilogijoje pasakojama apie tris niujorkietes paaugles, kurių visas gyvenimas sukasi apie madą ir parduotuves, kol vieną vakarą trijulė įstringa bažnyčioje, o dar prasideda audra... Po dvasios namuose praleistos nakties jos tampa šventosiomis. Praėjusį rugsėjį Amerikoje pasirodžiusi pirma „The Blessed“ dalis, kurios viršelį ir puošia Karinos veidas, sulaukė būrio gerbėjų. Sausį turėtų pasirodyti antra trilogijos dalis. „Kiek žinau, trečiojoje knygoje mano įkūnytos Lucy visai neliks...“ – šypteli mergina.

Mados pasaulyje Karina sukasi jau kelerius metus: „Man buvo trylika, kai su bičiule nuėjome į modelių agentūros atranką Raseiniuose. Buvau labai nedrąsi, tad specialiai manęs palaikyti iš Vilniaus atvažiavo teta. Atrankoje man pasakė, jog kol kas atrodau per jaunai ir trūksta kelių centimetrų. Ne ūgio, o ant klubų, formos dar buvo vaikiškos. Pirmąsyk prieš fotografo kamerą atsistojau penkiolikos.“ Ji buvo vienuoliktokė, kai gavo pasiūlymą išvažiuoti padirbėti Kinijoje.

Tėtis nenorėjo išleisti, tačiau vėlgi už Karinos svajones kovojanti teta įtikino prisiimanti visą atsakomybę. „Išvykome dviese su kita lietuvaite, dar jaunesne už mane. Iš pradžių ištiko šokas dėl miesto dydžio ir transporto gausos, su kitomis merginomis išdrįsdavome eiti per gatvę tik susiėmusios už rankų ir prisispaudusios prie kokio vietos gyventojo, nebijančio žengti į nepaliaujančiu srautu riedančią automobilių virtinę... Niekas nekalba angliškai... Ilgainiui išsigudrinome reikiamą adresą ar žodį per „Google“ vertėją išsiversti į hieroglifus, nusifotografuoti, o tada parodyti klausdamos kelio. Po Pekine praleisto pustrečio mėnesio išvažiuodama verkiau, jau buvo gaila jį palikti.“

Kaip tik prieš kelionę į Kiniją vieną naktį Karina perskaitė į elektroninį paštą įkritusį neįprastą laišką – Vilniuje dirbanti fotografė Natalie Shau rašė: „Labas, atrodo, kad tiktum fotografuotis knygos viršeliui...“ „Iškart sutikau“, – sako Karina. Ji atsirado fotostudijoje Vilniuje, o jau dirbdama Kinijoje sužinojo, jog nuotraukos tiko ir yra kviečiama savaitei į Niujorką, kur filmuojamas knygą pristatantis filmukas.

Tonya Hurley ją pasitiko oro uoste. „Mes labai susidraugavome, – pasakoja mergina. – Ji netgi juokavo, kad norėtų mane įsivaikinti.“ Tonya Hurley – filmų kūrėja ir rašytoja, išgarsėjusi romanų paaugliams serija „Ghostgirl“ (jie pateko į „The New York Times“ bestselerių sąrašus). Tonyos vyras Michaelis Pagnotta ilgą laiką rūpinosi garsiausių Holivudo dvynių Mary-Kate ir Ashley Olsen viešaisiais ryšiais, daug dirbo su muzikos pasaulio žvaigždėmis „Depeche Mode“, „The Cure“, „The Rolling Stones“, George’u Michaelu. Tonyos sesers vyras – dar viena garsenybė, elektroninės muzikos kūrėjas Vince’as Clarke’as (vienas iš „Depeche Mode“ įkūrėjų, tiesa, greitai iš jos pasitraukęs, o prieš porą metų vėl ėmęs bendradarbiauti su šia grupe). Iki šiol lietuvaitė palaiko ryšius ir su rašytoja, ir su jos vyru – susirašinėja, sveikina vieni kitus įvairiomis progomis.

Ar Karina perskaitė knygą, dėl kurios minios paauglių eina iš proto ir netgi įrengia altorius su Lucy-Karinos atvaizdu? „Knygą esu tik pradėjusi skaityti... – prisipažįsta. – Vien paimti ją į rankas ypatinga, atrodo, kad tik aš tokią, su savo atvaizdu, teturiu. Neįsivaizduoju, kad ji yra populiari ir skaitoma visame pasaulyje. Mano bičiulė brazilė atsiuntė nufotografavusi plakatus su mano veidu savo gimtinėje. Neįsivaizduoju kaip, bet gerbėjai mane susiranda, nors socialiniame tinkle esu užsiregistravusi savo tikrais vardu ir pavarde. Gaminami įvairūs suvenyrai su mano atvaizdu – marškinėliai, puodeliai, gitaros. Net ant keksiuko dedamas mano veidas.“

Tikriausiai šis darbas ne tik suteikė pasitikėjimo savo jėgomis? „Man svarbiau patyrimas – vien ką reiškė kelionė į Niujorką. Ar nenusipirkau už honorarą mašinos? Tikrai ne“, – nusikvatoja. Kariną kur kas labiau nudžiugintų žinia, jog romanas ekranizuojamas. Apie tokią galimybę rašytoja yra užsiminusi, kaip ir apie tai, jog galbūt lietuvaitė galėtų įkūnyti vieną iš herojų, nes jos veidas gerbėjams ir asocijuojasi su Lucy. „Tačiau tai kol kas tik kalbos...“ – nutęsia.

Praėjusiais metais Karina visą dėmesį skyrė mokslams, dabar, kai rankose jau vidurinės mokyklos atestatas, laisva pasiūlymams padirbėti modeliu.

„Norėjau pradėti studijuoti mados rinkodarą Didžiojoje Britanijoje, bet pritrūkau pusės balo ir neįstojau. Nutariau metus padirbėti modeliu, o paskui – bus matyti. Juolab rašytoja ir jos vyras tikino, kad Amerikoje mano neįprasti bruožai tikrai daug ką sudomintų, ir pranašavo man sėkmę.“ O iš ko paveldėjo įspūdingas akis? „Iš mamos, – šypsnį pakeičia liūdesys. – Ji yra mirusi, užaugau be jos, gyvenu su tėčiu ir jo žmona, močiute, manimi rūpinasi ir teta. Neturiu mamos, bet turiu jos akis ir tris mamas.“