Įsibėgėjo pats pajūrio sezono pikas. Daugybė žmonių dienų dienas mėgausi saulės voniomis. Kad šį malonumą būtų galima tęsti kuo ilgiau, dažnas kūną tepa nuo saulės spindulių pertekliaus saugančiais kremais. Apie juos ir pakalbėkime.
Cheminiai filtrai – panacėja nuo ultravioletinių spindulių?
Prieš kelerius metus daugybė medikų nė nemirktelėję į šį klausimą atsakydavo teigiamai. Šiandien cheminių UV filtrų turinčią kosmetiką jie vertina labai atsargiai, nes daugėja jai nepalankių mokslinių tyrimų išvadų. Nustatyta, jog daugelis plačiai naudojamų UV filtrus sudarančių cheminių junginių (Avobenzone, Benzophenone-3, Octocrylene, Octyl Methoxycinnamate, Octyl Salicylate, Octyl dimethyl-PABA ir kt.) ne stabdo, kaip buvo iki šiol teigiama, o skatina odą nepalankiai veikiančių laisvųjų radikalų atsiradimą. Negana to, gali pagreitinti vėžinių ląstelių dalijimąsi, sutrikdyti skydliaukės hormonų sintezę. Nors rinkoje esančiuose apsauginiuose preparatuose minėtų cheminių medžiagų koncentracija neviršija leistinos normos (ji būna 3–10 proc.), bėda ta, kad žmonės jais kūną tepa labai gausiai, dažnai ir kaip papuola. Dėl to organizmas kaskart pasisavina (cheminiai filtrai lengvai tirpsta riebaluose) nemažą dozę chemikalų.
Daugelio Europos šalių gydytojai onkologai sutaria, kad sveikatai pavojingiausia ne tik pigi neaiškios kokybės apsauginė kosmetika, bet ir turinti labai stiprią apsaugą (SPF 50 ir daugiau). Tokiuose preparatuose yra cheminių filtrų mišinys, kurio koncentracija kartais viršija 10 proc. normą. Visiems aišku, kad gausiai ištepus tokiu preparatu kūną ant odos patenka net keli gramai sveikatai pavojingų medžiagų, kurios lėtai skverbiasi į organizmą, jame kaupiasi ir, be abejo, lėtai jį nuodija. Taigi su stiprią apsaugą turinčia kosmetika reikia elgtis itin apdairiai, ir ją naudoti tik būtinais atvejais. Anot medikų, mūsų šalyje itin stiprios apsaugos priemones geriau naudoti tik labai jautrioms kūno vietoms apsaugoti (pavyzdžiui, pečių, nosies) apsaugai. Labai šviesios odos žmonėms tokia kosmetika reikalinga nuvykus į šiltuosius kraštus ar kalnus.
SOS! Apgamai!
Iki šiol prieš saulės vonias apgamus stropiai padengdavote itin storu apsauginio kremo su cheminiais filtrais sluoksniu? Gydytojai onkologai pataria daugiau taip nesielgti, nes, naujausių mokslininkų tyrimų duomenimis, cheminiai filtrai apgamus veikia kaip kancerogenas, galintis netgi paskatinti jų supiktybėjimą. Štai jums ir įrodymas, kad niekada negali žinoti, kada paaiškės, kaip viena ar kita cheminė medžiaga veikia žmogaus organizmą.
O dėl apgamų, nemanykite, kad einant į saulę išvis nereikia prie jų kišti rankų – būtina juos apsaugoti nuo UV spindulių poveikio. Geriausiai gausiai tokiais dariniais nusėtas kūno vietas pridengti šviesiais drabužiais. Pavienius didesnius apgamus prieš saulės vonias galima užklijuoti pleistru. Kad ir kokią apsaugą pasirinksite, nepamirškite: jei ant kūno yra daug apgamų, saule mėgaukitės labai saikingai ir tik tomis dienos valandomis, kada jos aktyvumas mažiausias.
Jūsų sveikata – jūsų rankose
Žinoma, nederėtų manyti, kad į apsauginę kosmetiką galima numoti ranka ar savo sveikatą palikti likimo valiai. Jokiu būdu. Tiesiog reikėtų rinktis sveikesnę apsaugą nuo saulės. Ką siūlo medikai?
► Saulėtą dieną, prieš einant į gatvę, tikrai nebūtina veido, juolab kūno tepti kremu su cheminiais filtrais. Pakaks apsivilkti šviesius drabužius, galvą pridengti skrybėlaite platesniais kraštais ar kepuraite su snapeliu, akis – geros kokybės akiniais su UV filtru.
► Saulės voniomis mėgaukitės ne vidurdienį, o rytą iki 10 valandos arba po pietų nuo 15 valandos, kada saulės aktyvumas mažesnis.
► Odos apsaugai nuo UV spindulių geriau rinkitės preparatą su visiškai natūraliais augaliniais arba mineraliniais (cinko oksidu ir titano dioksidu) filtrais. Nesinervinkite, jei tokia priemonė ant odos sukurs balkšvos plėvelės efektą – tai rodo, kad ji veikia tik odos paviršių (atspindi UV spindulius). Toks preparatas gana greitai nusitrina nuo odos, todėl juo kūną tepkite kaskart po maudynių, pagulėjusi smėlyje ar žolėje ir pan.
► Sveikai apsaugai nuo saulės tinka ir šimtu procentų natūralūs augaliniai aliejai, pavyzdžiui, nerafinuotas kokosų, sviestmedžių, palmių aliejus. Tiesa, tokios priemonės neužtikrina labai ilgos apsaugos, bet tai ne priežastis jų vengti – paprasčiausiai tokiu preparatu kūną reikia ištepti dažniau.
Įsidėmėkite!
⇒ Jei apsaugai nuo saulės renkatės priemonę su cheminiais filtrais, pagalvokite apie tai, kad jie įsiskverbia į odą, todėl veikia tarsi vaistai. Nevalia pamiršti, kad kasmet mokslininkai paskelbia vis naujų sveikatai pavojingų cheminius filtrus sudarančių junginių.
⇒ Bet kokia apsaugine priemone kūną reikia tepti bent pusvalandį prieš saulės vonias – po tiek laiko ir ne anksčiau ji pradeda veikti. Paskaičiuota, kad suaugusiam vidutinio ūgio ir svorio žmogui vienam kartui pakanka 35 g apsauginio preparato (maždaug 6 arbatinių šaukštelių).
Apsauga pagal odos tipą
Anot dermatologų, kiekvieno žmogaus oda nevienodai jautri saulei, todėl apsaugai reikia naudoti preparatus su skirtingo stiprumo filtrais (ant pakuotės žymimi SPF 10, SPF 20 ir pan.). Taigi pirmiausia nustatykite, kokio tipo odą turite, tik tada pirkite apsauginį preparatą.
I tipas. Oda šviesi, strazdanota, labai greitai nudega ir sunkiai įdega. Ją turite saugoti preparatu, kurio apsaugos faktorius ne mažesnis nei 25.
II tipas. Oda kiek tamsesnė, matyti pavienių strazdanėlių, linkusi greitai nudegti. Ją reikia saugoti preparatu, kurio apsaugos faktorius yra ne mažesnis, nei 20.
III tipas. Oda šviesiai rusva, gražiai įdega, retai nusvyla. Apsaugai tinka preparatas, kurio apsaugos faktorius 15–20.
IV tipas. Oda šviesiai ruda arba švelnaus alyvų atspalvio. Labai greitai gražiai įdega, labai retai nusvyla. Patartina įsigyti preparatą, kurio apsaugos faktorius yra ne mažesnis nei 6.
Jūsų patikimas patarėjas
Anot medikų, kiekvienam žmogui, ketinančiam pasimėgauti saulės voniomis, verta pasižiūrėti, kaip kinta saulės aktyvumas ir pagal jį pasirinkti tinkamą apsaugą. Tokios informacijos galite rasti, pavyzdžiui, šalies hidrometeorologijos tarnybos tinklalapyje www.meteo.lt (UVI prognozė). Specialiame žemėlapyje Saulės aktyvumas bus nurodytas UVI indeksu, svyruojančiu nuo 1 (mažas) iki 11 (ekstremalus). Anot hidrometeorologų, Lietuvoje paprastai jis būna ne didesnis nei 9.