Pastarieji dvidešimt Lietuvos pramogų pasaulio metų neįsivaizduojami be Marijaus MIKUTAVIČIAUS (49). Tiesą sakant, neįsivaizduojamas ir ateinantis dvidešimtmetis: kai Marijonui bus septyniasdešimt, jis tikrai brązgins gitarą kur nors arenos kamputyje, o dešimtys tūkstančių žiūrovų gaudys kiekvieną jo žodį. „Bet juk nebūna žmogaus, kurį visi mylėtų“, – kukliai svarsto jis. Na, argi būtina rodyti pirštais?..
Epochos žvaigždė... Bandau prisiminti, kas jus kadaise tokiu pavertė: televizijos laida „Tangomanija“? Muzika? Tekstai?
„Tangomanija“, be abejo. 1998-ieji buvo tas laikmetis, kai lietuviams viskas atrodė nauja: chuliganiška laida tada labai išsišoko, o man su kolegomis tiesiog pasisekė – tapome pirmeiviais, kurie turėjo absoliučią laisvę ir darė, ką norėjo, nes taisyklės dar nebuvo sukurtos. Aš, baigęs žurnalistiką, ten natūraliai užėmiau žurnalisto poziciją – kalbindavau laidos svečius. Tai buvo lyg ir rimtesnės pareigos, jei „Tangomanijoje“ išvis tokios egzistavo.
Pokalbiams tekdavo ruoštis: tu, prisižiūrėjęs MTV, naiviai tikiesi, kad iškvosi pašnekovą iki kaulelių, o ateina piktas uždaras lietuvis – ir kankiniesi su juo, bandydamas pralaužti homo sovieticus šarvus... Bet kaskart tas ribas vis labiau plėtėme. Beje, tai daro kiekviena nauja karta: po mūsų atėjo komikai ir „radistai“ – ir tas ribas dar labiau pralaužė.