Nuo vaikystės dirbantis Dovydas: „Tėvų netikėjimas manimi paskatino siekti daugiau“
Sveiki, esu Dovydas. Tėvai augindami mane dažnai sakydavo, kad nepasieksiu savo tikslų ir tokiu būdu mane nuvertindavo. Tačiau laikui bėgant dideliu darbu, ryžtu ir noru aš jiems parodžiau, kad vis dėlto jie stipriai klydo. O „užgrūdinta siela“ padėjo ne tik sustiprėti dvasiškai, bet ir įkurti savo verslą.
Kaip prisimenu, pradėjau dirbti įvairius darbus jau nuo paauglystės, kadangi tėvai pinigų į mokyklą duodavo tik keletą centų, už kuriuos galėdavau nusipirkti nebent bandelę. Pasitaikydavo ir dienų, kuomet pinigų pietums išvis negaudavau. Būdamas priklausomas nuo tėvų norėjau užsidirbti, todėl pradėjau dirbti įvairius darbus: pagalbiniu darbininku statybose, daiktų perkraustymo paslaugų srityje, valytoju, sandėlio darbuotoju, dažnai tekdavo dirbti net ir naktimis, nors dar nebuvau sulaukęs pilnametystės.
Paauglystėje turėjau draugų, kurie ateidavo į mokyklą gražiai apsirengę, išsimiegoję ir pietus galėdavo valgyti nebūtinai mokyklos valgykloje. Nors sutariau su mokiniais iš skirtingų šeimų, buvo nelengva gyventi suaugusio žmogaus gyvenimą, kai kiti bendraamžiai turėjo nerūpestingą paauglystę.
Mano paties uždirbti ar sutaupyti pinigai buvo vienintelis šaltinis, kuris mane išlaikė. Už juos įsigijau pirmą automobilį, pirmus darbo įrankius. Sulaukus pilnametystės radosi vėl kiti darbai, kurie nereikalavo aukštojo išsilavinimo. Kadangi mėgau automobilius ir viską, kas su jais susiję, pradėjau tvarkyti automobilius pažįstamiems žmonėms: pakeisti vieną ar kitą automobilio dalį. Toks darbas neretai reikalaudavo jėgų ir atsakomybės, bet kartu teikdavo didžiulį malonumą. Kiek vėliau įsidarbinau mechaniku autoservise, nepraėjus nei pusei metų tapau autoserviso vadybininku. Geresnės darbo sąlygos skatino siekti daugiau. Po darbo autoservise arba savaitgaliais ir vėl dirbdavau, tvarkydavau pažįstamų ir klientų automobilius. Kiekvienas uždarbis man būdavo labai svarbus. Kai man sukako 24-eri, sukūriau individualų verslą. Tai buvo dar vienas žingsnis siekiamybėms ir užtikrintumui įgyvendinti.
Tačiau net kai man suėjo 25-eri, tėvai vis tiek kartojo, kad nesu nieko pasiekęs, kad mano pomėgis tvarkyti automobilius – laiko švaistymas, o tai, kad laiko neleidžiu namuose, jų nuomone, reiškė, jog nieko neveikiu, nes nesiilsiu ir būnu tik su draugais. Tačiau jie nežinojo, kad po darbo valandų dirbdavau papildomai, kai manęs nematydavo savaitgaliais – aš taip pat dirbdavau, per atostogas ir vėl dirbdavau, kad galėčiau susikurti sau ir savo šeimai geresnes sąlygas gyventi, o kartu ir parodyti tėvams, kad jų netikėjimas manimi paskatino siekti daugiau.
Tobulybės sąvoką galima interpretuoti įvairiai, tačiau savo tobulybe laikau kryptingą tikslo siekimą visose gyvenimo situacijose, nuoširdų indėlį į darbą ir tikėjimą savo jėgomis. Visi šie ingredientai viename – laimingas ir visavertis gyvenimas.
Dalyvauk SMARTHIT rengiamame konkurse SIEKIANTIEMS TOBULYBĖS: papasakok istoriją, kas tau yra tobulybė ir kaip jos sieki. Siųsk savo istoriją, fotosesiją ar vaizdo įrašą el. p. siekiantiems.tobulybes@zmones.lt iki gegužės 23 d.
Tavo gauta istorija bus patikrinta zmones.lt portalo kalbos redaktorių komandos ir jei nepažeis konkurso sąlygų bus publikuota zmones.lt portale per 24 val. nuo jos gavimo el. p. siekiantiems.tobulybes@zmones.lt ir už ją nuo gegužės 24 d. iki birželio 3 d. galės balsuoti portalo zmones.lt skaitytojai.
Pagrindinis konkurso prizas – Apple smart watch Series 3 38mm Silver Aluminum Case with Fog Sport Ban, kuri bus įteikta konkurso nugalėtojui.