Nuo Žemės gelmių iki tekstilės konteinerio: nematomas drabužio pėdsakas
Pažvelgus į drabužių spintą minčių apie geologiją tikrai nekyla. Todėl Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) atkreipia dėmesį į nematomą šios temos pusę: nemažos dalies mūsų drabužių istorija prasideda būtent Žemės gelmėse.
Nuo naftos iki... drabužio
Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras nurodo, kad iškastinės kilmės sintetiniai pluoštai – poliesteris, poliamidas, akrilas, elastanas ir kiti – sudaro apie du trečdalius pasaulinės pluoštų gamybos. Daugelis šių pluoštų yra plastiko pagrindo, todėl nemažos dalies mūsų garderobo žaliavų grandinė prasideda nuo iškastinių išteklių – naftos ir gamtinių dujų, susidariusių per milijonus metų trukusius geologinius procesus.
„Į tekstilę būtų galima pažiūrėti ne tik kaip į atliekų, bet ir kaip į žaliavų naudojimo istoriją. Drabužis nėra vien audinys, spalva ar mados pasirinkimas – iš tiesų tai ištekliai, energija ir ilga gamybos grandinė. Kai toks gaminys dėvimas mažai, o paskui išmetamas, trumpas tampa ne tik jo gyvenimas mūsų spintoje, bet ir išteklių naudojimo ciklas“, – sako LGT Teisės ir kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Minkevičius.
Per metus – didelis lagaminas tekstilės
Tekstilės naudojimas Europoje nemažėja. Europos aplinkos agentūros duomenimis, 2019 m. vienam ES gyventojui teko vidutiniškai 17 kg įsigytų drabužių, avalynės ir namų tekstilės, 2022 m. – jau 19 kg (maždaug tiek, kiek tilptų į didelį lagaminą).
Dar iškalbingesnis kitas skaičius: 2022 m. visiems ES namų ūkių įsigytiems tekstilės gaminiams pagaminti pasaulinėje tiekimo grandinėje prireikė apie 234 mln. tonų pirminių žaliavų, arba maždaug 523 kg vienam ES gyventojui. Pagal pirminių žaliavų naudojimą tekstilė yra penkta tarp dvylikos pagrindinių ES namų ūkių vartojimo sričių, o maždaug du trečdaliai šių žaliavų išgaunama arba pagaminama už Europos ribų.
Lietuvoje sparčiai auga atskirai surenkamos tekstilės atliekų kiekis. Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) duomenimis, 2020 m. jų buvo surinkta beveik 4 tūkst., o 2024 m. – jau 14,1 tūkst. tonų. Per penkerius metus surinktas kiekis išaugo daugiau kaip 3,5 karto.
Ką palieka drabužiai
Nors augantys surinkimo rodikliai rodo tam tikrą teigiamą pokytį – tekstilę rūšiuojame vis labiau ir vis rečiau išmetame kartu su kitomis buitinėmis atliekomis, vien to nepakanka visam jos poveikiui aplinkai įvertinti. Sintetiniai audiniai gamybos, dėvėjimo, skalbimo ir atliekų tvarkymo metu išskiria mikropluoštą. Europos aplinkos agentūra tekstilę įvardija kaip ketvirtą pagal dydį netyčinio mikroplastiko patekimo į aplinką šaltinį ES. Smulkios dalelės gali patekti į nuotekas, dirvožemį, vandenį ir orą.
„Čia atsiranda dar viena LGT artima tema. Požeminis vanduo kaupiasi Žemės plutą sudarančių uolienų porose ir plyšiuose, o jo būklė susijusi ir su procesais žemės paviršiuje. Todėl svarbu ne tik tvarkyti jau susidariusias atliekas – pirmiausia reikia neleisti teršalams patekti į aplinką“, – atkreipia dėmesį V. Minkevičius.
Beje, daugiau surinktos tekstilės dar nereiškia, kad daugiau jos virsta naujais drabužiais. Europos Komisijos duomenimis, į naujus drabužius perdirbama tik apie 1 proc. drabužiuose esančios medžiagos. Perdirbimą apsunkina tai, kad viename gaminyje dažnai derinami keli skirtingi pluoštai, pavyzdžiui, medvilnė su poliesteriu ar elastanu. Procesą dar labiau komplikuoja vandeniui atsparios dangos, spauda, klijai, užtrauktukai, sagos ir kiti priedai, kuriuos prieš perdirbant tenka atskirti.
Taigi, geologo akimis, drabužio gyvenimas prasideda daug anksčiau, nei jis patenka į parduotuvę. O aplinkosauginė jo istorija nesibaigia tada, kai atidarome tekstilės konteinerio dangtį.
Šiuos etapus jungia iškastinių išteklių – pirmiausia naftos ir gamtinių dujų – gavyba, iš jų gaminamų plastikinių medžiagų ir pluoštų, pavyzdžiui, poliesterio, poliamido ar akrilo, gamyba, naudojimas ir galiausiai virtimas atliekomis ar antrinėmis žaliavomis. Todėl su tekstile susijęs ne tik vartojimo ar atliekų, bet ir išteklių naudojimo klausimas.
Projektas „Informavimas apie aplinkos taršos prevenciją ir kontrolę“
Projekto partneriai: Aplinkos apsaugos departamentas, Aplinkos apsaugos agentūra, Lietuvos geologijos tarnyba
Projekto vykdytoja – Aplinkos projektų valdymo agentūra
Projektas finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis
