Nuomos ypatumai Palangoje: Orijaus Gasanovo tyrimas, kaip veikia „slaptoji močiučių tarnyba“

Ne viešbučiai, poilsio namai ar sanatorijos, o būtent vietinės močiutės už mažiausią kainą jums pasiūlys butų, kambarių, atskirų lovų, o kartais net labai egzotiškų vietų nakvynei, tokių kaip apleisti sodo nameliai arba kurio nors restorano tarnybines patalpas.

Kaip veikia unikalus nuomos mechanizmas „slaptoji močiučių tarnyba“? Iš kur jos traukia tas vietas, kaip močiutės pasidalija teritorija, kiek uždirba, nuo ko slapstosi? Jūsų dėmesiui – „HAPPY365 Pliažo knygos“ autorių Orijaus Gasanovo ir Algio Kriščiūno tyrimas iš Palangos.

Nesvarbu, į Palangą atvyksite labai anksti ryte ar vėlai vakare, ir visai neturi reikšmės, kur sustosite. Močiutės budi visur ir visada. Tris vasaros mėnesius visą parą be mažiausių pertraukų. Viena pakeičia kitą.

Vienos rymo pakelėse pastatytuose automobiliuose, kitos tarsi tranzuotojos išsirikiavusios prie visų pagrindinių miesto kelių. Kai kurios iš jų mobilios – mina dviračius. O pagrindinė ir didžiausia grupė – sėdinčios ant suoliukų. Tilto pradžioje, daugiabučių kiemuose, prie parduotuvių ir kavinių arba pagrindinėje klientų „gaudymo“ vietoje – autobusų stotyje.

Dauguma dirbančiųjų šioje srityje laiko įvairius plakatus, arba dalija skrajutes su informacija apie siūlomą būstą. Kaip ir bet kurioje reklamoje, šioje srityje yra labai daug specifinių dalykų, labiausiai patraukiančių atvykusius poilsiautojus. Na, tarkim, pagrindinė frazė, kuri būtina norint sulaukti sėkmės: „netoli jūros“ arba „iki jūros 100 metrų“. Tokių nelieka pirmiausia. Ir net nelabai svarbu, kokios sąlygos ten siūlomos. Jeigu jūra šalia, vadinasi, viskas bus gerai, galvoja daugelis atvykėlių.

Yra kita rūšis, kuriems miegoti labai arti Baltijos nėra taip svarbu. Tačiau jie, vos pamatę bobutę, puola klausti, ar tualetas ir dušas atskiri. Nes, pasirodo, iki šiol toli gražu ne visur Palangoje šie malonumai įrengti. Kartais apsiprausti ar gamtinių reikalų atlikti tenka eiti pas kaimynę arba pagal specialų susitarimą į kokią įstaigą. Štai kodėl antra pagal populiarumą frazė „su atskiru dušu“ arba „kambarys su vonia“.

Kai visi pasiūlymai „prie jūros“ ir „su dušu“ išgraibstomi, pasitelkiami kiti būsto reklamavimo būdai. Atvykusioms atostogauti šeimoms labai svarbu, kad butas ar kambarys būtų kuo arčiau parduotuvės arba turgaus. Štai kodėl kartais skelbimuose metrais išmatuojamas atstumas iki artimiausio prekybos centro.

Paskutinė klientų rūšis yra taupuoliai, kuriems niekas išviso nerūpi. Svarbu, kad turėtų, kur galvą nakčiai priglausti. Jie gauna pigiausias, bet tuo pačiu ir egzotiškiausias vietas. Yra kelios vietos, kur paprastą daugiabučio kambarį tenka dalytis su nepažįstamais žmonėmis. Arba apsistoti tenka sodo pašiūrę primenančiame statinyje.

Palangoje kelis dešimtmečius taksi vairuotoju dirbantis Mindaugas sako: „Vieša paslaptis, kad daugelis šiame versle besisukančių močiučių nuomoja ne savo pačių būstą ir kartais jos išnuomoja net neaišku kam priklausančius statinius. Jeigu yra paklausa, privaloma sukurti pasiūlą“, – sako vyras, kuris į savo namus niekada nepriima turistų. Nors tokių kasmet vis brangesnių prašymų girdi nuolatos.

Močiutės nuomotojos dar prieš prasidedant sezonui, dažniausiai gegužės mėnesį, lankosi pas Palangos gyventojus ir siūlo savo „agenčių“ paslaugas. Daug kas patys tingėdami medžioti klientus sutinka bendradarbiauti ir dalytis su močiutėmis iš anksto sutartu procentu.

Jeigu kada iš močiučių nuomojotės būstą, tikriausiai pastebėjote, kad daugelis jų dirba lyg kokios slaptosios agentės. Kai kurios prisidengusios veidus, kitos nesutinka sakyti savo vardų, o labiausiai jos nenori kartu fotografuotis. Kodėl taip yra? Nes močiutės, nors labai geros širdies, nors poilsiautojams vien gero linkinčios, bet daugelis nelegaliai užsiima šia veikla. Tad bijo mokesčių inspekcijos ar kitų tarnybų rūstybės.

„Kai kurios močiutės dirba su priedanga. Nueikite į autobusų stotį ir ieškokite ponios su skrybėle, ji apsimeta iškeliaujančia turiste. Užduokite porą klausimų, o tada ji ką nors pasiūlys, bet už šią paslaugą reikės susimokėti“, – mums patarė vienas palangiškis pažadėjęs, kad taip surasime tikrai neeilinę nuomos agentę.

Slaptoji Svetlana

Autobusų stotis. Suolelis tarp 9 ir 10 išvykimo aikštelių. Sėdi dama su skrybėle, apsikrovusi tašėmis ir maišais. Nors atvykusių poilsiautojų netrūksta, ji prie jų pati neeina, jos darbo sistema kitokia – reikia pačiam kreiptis.

Svetlana Bendikienė turbūt pati originaliausia nuomos agentė Palangoje. Štai kokia buvo mūsų pažintis:

– Laba diena, ponia, gal žinote, kur gauti butą ar kambarį?

– Oi, vaikeli nežinau. Gavau Ukrainos vizą, važiuosiu į Žitomyrą gyventi. Pažiūrėk mano pasą, matai? Nemeluoju!

– O kodėl? Kam jums tas Žitomyras? Palangoje labai gerai.

– Negerai, sunku čia yra, turistų mažai, stinga pinigėlių. Tai nori kambario ar ne?

– Sakėte, nežinote nieko. Ar jau prisiminėte ką nors?

Ne nuo tos pusės pradedame kalbėti, už patarimą irgi reikės susimokėti. Man gyventi reikia, negaliu pasakyti nemokamai.

– Bet nieko, vaikeli, šiais laikais nemokamai nebūna. Viskas kainuoja.

– Taip, aš suprantu. Nenoriu nemokamai, sumokėsiu. Kiek viena naktis?

– Ne nuo tos pusės pradedame kalbėti, už patarimą irgi reikės susimokėti. Man gyventi reikia, negaliu pasakyti nemokamai.

– Gerai, sumokėsiu, tik padėkite, nenorime likti gatvėje.

– Euras. Duok eurą, tada kalbėsiu, – pareikalavo ponia. Ir tik gavusi eurą tapo daug malonesnė lyg močiutė iš pasakos. – Va, telefoniuką duosiu, gera moteris, turi kambarių pačioje Basanavičiaus gatvėje už gerą kainą. Pas kitas už 10–15 eurų naktis, pas mane, kadangi tu jau sumokėjai – gausi už 8 eurus.

– Gal eikime kartu iki to namo butų apžiūrėti? Nes man gali nepatikti, tada prašysiu dar vieno patarimo.

– Oi ne, tada dar kartą reikės susimokėti. Euras – už vieną telefoną, už vieną adresą.

Svetlanos patarimu nuvykome į Basanavičiaus gatvėje esančią vieną iš kavinių. Pasirodo, kambarys, kurį siūlo – tarnybinės darbuotojų patalpos. Pro langą gali stebėti valgančius poilsiautojus, arba jie stebės tave, kaip persirenginėji arba miegi. Naktis vienam asmeniui čia 8 eurai (kaip mus tikino Svetlana – pigiau beveik nebūna).

Iš viso kambaryje gali gyventi 4 žmonės. Dušas ir tualetas bendri, reikėtų dalytis su kitais namo gyventojais. Bet tai ne didžiausias minusas. „Visą parą triukšmas. Čia pati judriausia Basanavičiaus dalis, dieną vaikai verkia, naktį girti rėkia. Kentėsite? Imate?“ – labai paprastai teiraujasi patalpų savininkė ir pati spėja, kad greičiausiai jos pasiūlymas netiks. „Pas mane dažniausiai kitokie, labiau pageriantieji gyvena.“

Ratuota Birutė

Kita ypatinga Palangos močiutė – ponia Birutė. Jos darbo metodas kitoks, ji nesislapsto, kaip tik garsiai visiems siūlo: „Butai, kambariai, kitos patalpos. Imkite greičiau, kol dar liko!“ Birutė po miestą važinėja dviračiu, todėl nuolatinės budėjimo vietos neturi. Sutiksite ją bet kur. Dažniausiai dirba vakarinėje pamainoje, kai jau pradeda leistis saulė. Todėl ant dviračio sėdasi su specialia atšvaitais ženklinta liemene.

Birutė labiausiai domisi sveika gyvensena. Maudosi po šaltu vandeniu, valgo daug daržovių ir vaisių, sportuoja. „Todėl taip gerai atrodau! Išnuomoju dvigubai daugiau nei kitos“, – pasigyrė ji.

Šiai moteriai neegzistuoja jokios sienos. Jai visiškai vienodai, kam išnuomoti kambarį prie jūros – žvaigždei, politikui, verslininkui ar bedarbiui.
– Imkite, jaunimėli, pas mane labai geri butai. Už 10 eurų asmeniui atiduodu, jeigu dabar iš karto imate, – tokį pasiūlymą ji tėškė Palangoje sutiktam populiariam radijo ir televizijos laidų vedėjui Jonui Nainiui-Jovani.

Birutė nepažino, kad tai garsus vyras, ir net paklausė, ar jis su kolege ne gatvės muzikantai? „Panašūs labai į meno pasaulį. Pažadėkite, kad nepridarysite betvarkės. Ir galite gyventi pas mane“, – toliau savo paslaugas siūlė ši energinga moteris.

„HAPPY365 Pliažo knygą“ – apie Lietuvos kurortus, atostogų romanus, linksmi pasakojimai ir išskirtinės istorijas apie patraukliausius kelionių maršrutus užsienyje – rasite spaudos pardavimo vietose.