Nuostabieji Europos parkai

► Karališkieji Versalio sodai

Sunku patikėti, kad kadaise aplink auksu tviskančius Versalio rūmus telkšojo pelkės. Kai kažkas iš karaliaus svečių pasijuokė, kad aplink prabangius rūmus vienos klampynės, ambicingasis Prancūzijos karalius įsakė pelkes paversti žydinčiu sodu.

Sodų dizaineris Andre’as Le Notre’as sukūrė sodą su tokio fantastiško grožio alėjomis, fontanais, tvenkiniais ir oranžerija, jog garsas apie jį pasklido po visą pasaulį. 1979 m. Versalis buvo įtrauktas į UNESCO saugomų architektūros paminklų sąrašą. Dabar per metus Versalio rūmus aplanko maždaug dešimt milijonų turistų.

1668 m. kukli Versalio pilis Liudviko XIV, vadinamo Karaliumi Saule, paliepimu buvo perstatyta į prabangius rūmus. Tyrlaukiuose į pietvakarius nuo Paryžiaus išdygo prabanga tviskanti karališkoji rezidencija. Ji turėjo būti galingiausio Europos karaliaus didybės įrodymas, nepaisant to, kad dėl valdovo ambicijų patenkinti išdidumą ir garbės troškimą skurdo liaudis. Jaunystėje Karalius Saulė buvo sukūręs stiprią valstybę, tačiau mirė visiškai sužlugdęs ją.  

Versalio rūmai iki šių dienų masina turistus iš viso pasaulio. Niekas nelieka abejingas Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV skoniui, pagal kurio užgaidas kadaise kaimo užkampis virto rojaus kampeliu. Garsus architektas Julesas Mansartas, pasitelkęs žymiausius to meto dailininkus, rūmų interjerą išpuošė marmuru, auksu ir sidabru. Rūmuose iš viso yra tūkstantis trys šimtai krosnimis kūrenamų kambarių, kuriuose tilpdavo apie dvidešimt tūkstančių žmonių. Iš jų beveik penki tūkstančiai nuolat gyveno rūmuose. Vien karališkose arklidėse stovėjo 1252 ristūnai ir 200 karietų.

Dėmesio: geriausias laikas apžiūrėti šią įžymybę yra gegužė–rugsėjis ir spalis–balandis.

► Guelio parkas – Barselonos pasididžiavimas

Jei tektų keliauti po Ispaniją, neaplenkite Barselonos – savito miesto, kerinčio viduramžių dvasia, didmiesčio šurmuliu ir nesibaigiančiomis pramogomis. 

Katalonijos sostinė vadinama nuostabios architektūros ir meilės miestu. Sakoma, nuodėmė jo neapžiūrėti nors kartą gyvenime.

Užsienio turizmo ekspertų teigimu, Barselona įtraukta į gražiausių pasaulio miestų šimtuką. Kiaurus metus čia gausu turistų, nes žiemą būna 10–12 °C šilumos, o pavasarį oras įšyla iki 18–22 °C.

Barselona it magnetas traukia jaukiais bulvarais, aikštėmis, genialaus architekto A. Gaudi sukurtais architektūros perlais, meno galerijomis, pramogomis, nerimstančio milijoninio miesto pagundomis. Užburia laisva ir jaudinančia dvasia.

Katalonijos sostinėje Barselonoje (įkurta romėnų II a. pr. Kr.) tiek įžymybių, kad akys raibsta. Jau viduramžiais šis miestas garsėjo kaip karalių rezidencija, o garsas apie jo turtus ir valdžią sklido po visą Europą.

Viena lankomiausių įžymybių – ir Guelio parkas, kuriuo didžiuojasi kiekvienas barselonietis. Tai vienas įspūdingiausių architekto A. Gaudi projektų, 1984-aisiais įtrauktas į Pasaulio kultūros paveldo sąrašą. Parkas garsėja stiklo ir keramikos mozaikų grožiu, šimto kolonų kambariu, ilgiausiu pasaulyje suolu, išdekoruotu spalvingomis mozaikomis. Žydinčių jukų aromatas, pasvirusios kolonos, kurios, rodos, tuoj nuvirs ir prispaus, kas žingsnis stebina netikėtos architektūrinės formos, tiesiog ant akmeninio grindinio ar sienos žaliuojantys augalai. Ne veltui sakoma, kad Guelio parkas – tai „akmenyje sustingusi gamta“.

► Keukenhofas – didžiausias Europos gėlių parkas

Kasmet balandį Olandijoje vykstantis Gėlių paradas – didžiausia ir įspūdingiausia olandų šventė, svaiginanti gėlių, putojančio alaus ir garsiųjų olandiškų sūrių aromatais. Didysis gėlių paradas vyksta tik vieną dieną. Galima grožėtis milžiniškomis skulptūromis, sukurtomis iš gyvų gėlių: laivais, automobiliais, pilimis, pasakų personažais ir kt.

Nenusiminkite, jei atvyksite kiek vėliau. Lisės vietovėje (40 km į pietvakarius nuo Amsterdamo) veikia didžiausias pasaulyje Keukenhofo gėlių parkas, šiemet švenčiantis įkūrimo šešiasdešimtmetį.

1949 m. įkurtame parke, kuris užima net 32 hektarus, kasmet pražysta apie 7 mln. įvairiausių augalų. Iš jų vien hiacintų, tulpių ir narcizų beveik puspenkto milijono! Tulpės žydi net tvenkiniuose – jos plūduriuoja susodintos į specialias daigintuves.

Parkas atidaromas dusyk per metus – pavasarį ir ankstyvą rudenį. Pavasarį parkas atviras lankytojams nuo kovo 19 iki gegužės 21 dienos.

Paskubomis apeiti tokį didžiulį parką prireiks ne mažiau kaip šešių valandų. O jei norėsite stabtelėti ir pasigrožėti įvairiaspalviais žiedais, papietauti viename iš keturių parke esančių restoranų, paiškylauti ant pievutės, skirkite tam visą dieną. Jei vykstate su mažais vaikais, neišsiversite be vežimėlio. Beje, jį galima pasiskolinti parke – tereikia palikti beveik dvidešimties eurų užstatą. Įspūdžių čia visiems į valias: čiurlenantys upeliai, parodų paviljonai, sodriai žaliuojančios vešlios pievelės, vaikų žaidimo aikštelės, tvenkiniai. Keukenhofe yra įkurtas ir vienas didžiausių skulptūrų parkų visoje Olandijoje. Rengiamos aktyvios pramogos, galima plaukioti valtelėmis ir kt.

Į Keukenhofo parką lankytojai įleidžiami nuo 8 valandos ryto iki 19.30 vakaro. Bilietus galima įsigyti tik iki 18 valandos. Jei ketinate vykti individualiai, bilietą į gėlių parką verta užsisakyti iš anksto internetu (adresu www.keukenhof.com) – nereikės gaišti laiko ilgoje eilėje.

► Kensingtono sodai

Jungtinės Karalystės sostinėje Londone turistai gali išvysti karališkuosius Kensingtono sodus, įkurtus tiesiog ant... stogo. Visi trys yra skirtingi: vienas – tradicinis angliškasis sodas, kitas – ispaniškasis, o trečias Tudor stiliaus.

Taigi, jei viešėsite Londone, būtinai aplankykite įspūdingųjų Kensingtono sodų ir rūmų parką. Čia auga daugiau kaip šimtas įvairiausių augalų: vynuogynai, palmės, rožių krūmai. Aplinkui čiurlena upeliai, trykšta fontanai, būriuojasi flamingai ir antys.

Tą grožį sunku apsakyti žodžiais. Norinčiųjų savo akimis išvysti žmogaus rankomis sukurtą meno kūrinį nestinga. Kensingtono rūmai, buvusi princesės Dianos rezidencija, vilioja turistus, kuriems maga iš arčiau pamatyti ir karalių gyvenimą, rūmų interjerą, karalienės apartamentus. Taip pat karališkų suknelių kolekcijas, sukurtas nuo XVIII a. iki šių dienų. Turistai įleidžiami tik į vieną rūmų pastatą.