Nuotraukoje – žinoma dizainerė vaikystėje. Ar atpažįstate?

Audronė Bunikienė vaikystėje / Asmeninio albumo nuotr.
Audronė Bunikienė vaikystėje / Asmeninio albumo nuotr.
Šaltinis: Žmonės.lt
A
A

Dizainerei Audronei Bunikienei ketvirtadienį suėjo 57-eri. Kas galėtų pasakyti, kad ši nuolatos elegantiška, pasitempusi ir pasipuošusi kūrėja jau įpusėjo šeštą dešimtį? A.Bunikienė ne tik jaunai atrodo, bet ir jaučiasi. O savo vaikystę prisimena taip, lyg praėjo ką tik.

Dėkodama draugams, artimiesiems ir gerbėjams už gimtadieninius sveikinimus, A.Bunikienė pasidalijo keliomis fotografijomis iš savo vaikystės. Žmonės.lt ji pasakojo, kad džiaugėsi labai laiminga vaikyste ir buvo labai mylimas ir viskuo aprūpintas vaikas. 

TAIP PAT SKAITYKITE: Su bikiniu pasirodžiusi dizainerė Audronė Bunikienė apipilta komplimentais

Nuotraukose, kuriomis pasidalijo A.Bunikienė, ji įamžinta skirtingais metais: vienur mažesnė – vienerių ar dvejų metų, kitur – dešimties, dar vienoje – paauglystėje. Fotografijos užfiksuotos skirtingose vietose: gimtuosiuose Šiauliuose, kur gyveno jos šeima, Druskininkuose. 

Tėtis – etalonas

„Džiaugiausi labai laiminga vaikyste ir buvau tikra tėčio dukrelė, – Žmonės.lt pasakojo A.Bunikienė. – Yra sakoma, kad tos mergaitės, kurias tėčiai labai labai myli, gyvenime būna labai laimingos. Mano tėtis buvo labai geras, tikras vyro pavyzdys, estetikos ir etikos etalonas. Daugiau net nežinau tokių vyrų.“

Audronė Bunikienė vaikystėje, su tėčiu
Audronė Bunikienė vaikystėje, su tėčiu / Asmeninio albumo nuotr.

Keliose fotografijose A.Bunikienė ir įamžinta su tėčiu. Dizainerė pasakoja, kad abu jos tėvai Šiauliuose dirbo mokykloje: tėtis – direktorius, o mama – anglų ir rusų kalbų mokytoja. Ji prisimena, koks džentelmeniškas ir paslaugus tėtis buvo: „Pavyzdžiui, grįždavo tėveliai po darbo abu namo pavargę, ir tėtis nieko neleisdavo mamai daryti, rūpintis – sakydavo „tu prisėsk, pailsėk, pažiūrėk televizorių, aš viską padarysiu.“

Dizainerė pasakoja, kad jos tėtį labai mylėjo ir dukros draugės. „Atėjo pas mane į svečius draugės, ir niekuo neturėjau pavaišinti. Prisimenu, kaip tėtis tada pravėrė duris ir kaip kokį fazaną įnešė pakepintos duonos kubelių, apibarstytų cukraus pudra. Mano draugės buvo tiesiog įsimylėjusios mano tėtį ir sakydavo, kad gyvenime man bus labai sunku rasti vyrą, nes turiu labai gerą pavyzdį. O juk tikrai mes ieškodamos lyginame“, – svarstė A.Bunikienė. 

Audronė Bunikienė vaikystėje, su tėčiu
Audronė Bunikienė vaikystėje, su tėčiu / Asmeninio albumo nuotr.
Audronė Bunikienė vaikystėje, su tėčiu
Audronė Bunikienė vaikystėje, su tėčiu / Asmeninio albumo nuotr.