Nuteista buvusi „Swedbank“ vadovė: siunčiama už grotų
Švedijos apeliacinis teismas antradienį pripažino buvusią „Swedbank“ generalinę direktorę Birgitte Bonnesen kalta dėl pinigų plovimo prevencijos protokolų nesilaikymo Estijoje, ir panaikino pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį, praneša „Reuters“.
„Apeliacinis teismas buvusią generalinę direktorę pripažino kalta dėl šiurkštaus sukčiavimo“, – sakoma Svea apeliacinio teismo pareiškime.
Teismas pridūrė, kad B.Bonnesen nuteista 15 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Moteris „Swedbank“ vadove dirbo nuo 2016 iki 2019 m.
Švedijos žiniasklaida 2019 m. vasarį paviešino duomenis apie „Swedbank“ įtraukimą į itin plataus masto tarptautines pinigų plovimo aferas, kurių centre atsidūrė banko padalinys Estijoje.
Švedijos televizija SVT paskelbė, kad pinigų srautai tarp „Swedbank“ ir „Danske Bank“ filialo Estijoje 2007–2015 metais galėjo viršyti 40 mlrd. Švedijos kronų (3,8 mlrd. eurų), ir tai galėjo būti pinigų plovimas, nes lėšos judėjo tarp maždaug 50-ies realiai neveikusių įmonių sąskaitų. Tokios išvados buvo padarytos po beveik pusmetį trukusio žurnalistinio tyrimo, turint prieigą prie didelio paketo įslaptintų finansinių dokumentų.
Kilus tokiems įtarimams, banko akcijų kursas smarkiai krito.
2019 m. kovą nuo pareigų buvo nušalinta ne tik Švedijos „Swedbank“ prezidentė ir vykdomoji direktorė B.Bonnesen, bet atsistatydino jo direktorių tarybos pirmininkas Larsas Idermarkas.
Savo postų taip pat neteko trys Estijos „Swedbank“ valdybos nariai – valdybos pirmininkas Robertas Kittas, finansų direktorius Vaiko Tammevalis ir mažmeninei bankininkystei vadovavusi Kaiė Metsl.
Jos advokatas Peras Samuelssonas (Peras Samuelsonas) Švedijos naujienų agentūrai TT sakė, kad yra šokiruotas dėl nuosprendžio ir pateiks apeliaciją.
Apeliacinis teismas panaikino 2023 metų apygardos teismo sprendimą, kuriuo B. Bonnesen buvo išteisinta, ir priėmė sprendimą praėjus penkeriems metams po to, kai kilo pinigų plovimo skandalas, į kurį buvo įtrauktas „Swedbank“.
2019 metų pradžioje pasirodžiusiame Švedijos transliuotojo SVT tiriamosios žurnalistikos laidos sukurtame dokumentiniame filme buvo nurodyta, kad iš „Swedbank“ sąskaitų į Baltijos šalis, visų pirma į Estiją, pasitelkiant įtartinas ir rizikingas operacijas buvo nukreipta mažiausiai 40 mlrd. Švedijos kronų, o ta suma tuomet atitiko 3,9 mlrd. eurų.
2020 metais Švedijos finansų priežiūros tarnyba skyrė „Swedbank“ apytikriai 360 mln. eurų baudą ir įspėjo jį laikytis pinigų plovimo prevencijos taisyklių.
Vėliau prokurorai pateikė kaltinimus B. Bonnesen, kaltindami ją „tyčia arba dėl didelio aplaidumo“ pateikus melagingą arba klaidinančią informaciją apie veiksmus, kurių bankas ėmėsi siekdamas užkirsti kelią įtariamam pinigų plovimui ir jį aptikti.