O.Koršunovo premjera „Miegantys“: nauja teatro salė ir būrys svečių, tarp jų – E.Mildažytė

„Miegantys“ – tai spektaklis, kuriuo Lietuvos nacionalinio dramos teatro žiūrovams simboliškai prisistatė naujas LNDT meno vadovas Oskaras Koršunovas ir dramaturgas Marius Ivaškevičius. Premjeros svečiai tap pat galėjo įvertinti ir naująją teatro salę.

Premjeros vakaro fotogalerija:

Futuristinė Mariaus Ivaškevičiaus distopija dabartiniais visą pasaulį paveikusio viruso laikais suskamba itin aktualiai. Žmonėms, išgyvenantiems pandemiją, bundant iš gyvenimą suparalyžavusio karantino – „Miegančių“ temos, tikimasi, kad bus artimos, suprantamos ir intriguojančios kaip niekada.

„Ši distopija mus perspėja apie tai, kad liberaliajai demokratijai ateina labai sunkus išbandymų metas ir kad visiška žmogaus kontrolė ateityje yra neišvengiama. Kita vertus, čia parodyta ir kito scenarijaus galimybė – pasaulio, kurį valdo moterys ir kuris yra pilnas meilės ir gėrio.

Žodžiu, čia yra apie ką pagalvoti ir apie ką pakalbėti, nors žinoma, kalbėti apie šį spektaklį nėra lengva dėl jo didelės tiek temų, tiek įvaizdžių apimties. Bet kalbančių bus – ir gerai, ir blogai kalbančių“, – premjeros išvakarėse savo mintimis dalijosi režisierius O.Koršunovas.

Savo mintimis prieš pat premjerą pasidalijo ir Marius Ivaškevičius.

„Ketvirtadienio vakarą „Miegantys“ pradeda savo gyvenimą. Pjesė, kurią baigiau rašyti lygiai prieš penkerius metus, 2016 metų lapkritį. Oskaras Koršunovas pradėjo ją minkyti 2020 metų balandį, kai, įsiliepsnojus pandemijai, pastatė ją zoom teatro formoje su tokiomis žvaigždėmis, kaip Lija Achedžakova, Ksenija Rappoport, Ania Čipovskaja, Gundars Abolinš, Guna Zarinia, Viktoras Šenderovičius.

2021 metų vasarį prasidėjo repeticijos jau su mūsų aktoriais Lietuvos Nacionaliniame dramos teatre. Tiek kad teatras buvo renovuojamas, o pasaulyje visu smarkumu siautė pandemija. Repeticijos ir toliau vyko zoome. Balandį numatyta premjera buvo nukelta dėl vis dar nesibaigiančio karantino. Liepą ji neįvyko dėl nesibaigiančios teatro renovacijos. Dėl tos pačios priežasties ji neįvyko ir rugpjūtį.

Jei būčiau Holivudo prodiuseris, Aistei Zabotkaitei, Tomai Vaškevičiūtei, Nelei Savičenko jau ruoščiau kontraktus ir pirkčiau bilietus į Los Andželą.

Su nerimu laukėme lapkričio, stebėdami augančius covid skaičius, aklinai užsidarančią kaimyninę Latviją. Neatsimenu, kada dar esu turėjęs tokį komplikuotą spektaklio gimimą. Bet tai davė ir savo pliusų.

Spektaklis toks išnešiotas, kad šiandien išvysime jau nebe kūdikį, o tvirtai ant kojų stovintį paauglį. Su neįtikėtinais vaidmenimis. Jei būčiau Holivudo prodiuseris, netyčia užklydęs į Lietuvą ir pamatęs šią premjerą, Aistei Zabotkaitei, Tomai Vaškevičiūtei, Nelei Savičenko jau ruoščiau kontraktus ir pirkčiau lėktuvo bilietus į Los Andželą.

Šioms trims aktorėms teko ryškiausi vaidmenys, su kuriomis jos pasakiškai susitvarkė, bet neįtikėtini ir kiti vaidmenys, viskas veikia kaip idealiai suderintas instrumentas, dvidešimt metų drauge grojantis ansamblis. Oskaras jau prognozuoja, kad „Miegantys“ bus antras „Išvarymas, bet vis dėlto tai ne „Išvarymas“. „Išvarymas“ buvo vyriškas spektaklis, o „Miegantys“ – moteriškas.

„Išvarymas“ buvo apie Lietuvą, o „Miegančiuose“ Lietuvos nėra. Čia apskritai nebėra valstybių, tai istorija apie globalų ateities pasaulį. Galbūt šiek tiek mums neįprasta, nes, būdami maža tauta, esame labiau pratę pasakoti ir klausytis istorijų išskirtinai apie save. Bet teatre mes esame dideli. Ir „Miegantys“ yra didelė istorija. Verta Lietuvos teatro mastelio“, – rašė Marius Ivaškevičius savo feisbuko paskyroje.

Spektaklio veiksmas susirinkusiuosius premjeros žiūrovus nukėlė į 2109 metų Maskvą:

Elektroninis žadintuvas skelbia Antrosios pamainos budraus ciklo pradžią. Iš termosų viena po kitos lenda trys seserys, garuojančios ir apsimiegojusios. Tai Nastia, Maja ir Marija. Jos dešimt metų miegojo anabiozėje, todėl sunkiai orientuojasi erdvėje ir laike, skausmingai juda dėl raumenų atrofijos ir vis dar egzistuoja tarp sapnų ir tikrovės. Praeis šiek tiek laiko, kol jos susivoks realybėje.

O visa tai prasidėjo prieš daugelį metų – ketvirtajame XXI amžiaus dešimtmetyje. Dėl globalaus atšilimo ir planetos gyventojų pertekliaus ėmus stigti gėlo vandens ir maisto resursų, vienas po kito įvyko du Pasauliniai Vandens karai. Po jų įvykusi milijardų pabėgėlių migracija galutinai sugriovė senąją pasaulio tvarką: valstybes, aljansus, sąjungas ir jų sienas.

Gyventojų pertekliaus problemą padėjo išspręsti atradimai genetikos srityje, leidžiantys pusei žmonijos dešimčiai metų panirti į miegą. Taip prasidėjo gyvenimas pamainomis. Nuo to laiko kas dešimt metų pamainos keičia viena kitą, budrūs žadina miegančius, o patys eina miegoti. Deja, abiejų pamainų vertybės ir požiūriai dėl pasaulio valdymo ir ateities kardinaliai skiriasi...

Futuristinio spektaklio scenografiją kurė Gintaras Makarevičius, „Miegančių“ kompozitorius – Gintaras Sodeika, kostiumus kurė Dainius Bendikas, šviesų dizainą – Vilius Vilutis, vaizdo projekcijas – menininkas iš Latvijos Artis Dzerve.