Odontologo L.Smilgevičiaus žemaitiška daina „Kuovids deviniuolika“ tapo interneto hitu: geriau nei skiepų reklama

„Draugai aktyvūs visokiuose „tiktokuose“ – aš pats jais nelabai domiuosi – tad kartą kažkas iš draugų parodė „Wellerman“ dainą ir sako: „Na, Laurai, gal darom kažką?“. Aš kaip ir pritariau, bet paskui visai tai pamiršau, kol vėl netikėtai prisiminiau. Pasižiūrėjau, kad ši daina paplito visame pasaulyje ir žmonės kuria įvairias kitas dainų versijas „ant“ šios melodijos. Susiviliojau ir aš pabandyti“, – šypsosi Žmonės.lt kalbintas L.Smilgevičius.

Gydytojas odontologas sako neabejojęs, kad su šia melodija turi gimti žemaitiškai įdainuotas kūrinys, mat pats būdamas žemaitis sako prijaučiantis šiai tarmei. Be to, Lauro sesuo, žinoma dainininkė Aistė Smilgevičiūtė su grupe „Skylė“ neseniai išleido albumą būtent žemaičių tarme, o Laurui prie jo irgi teko prisidėti.

„Šiek tiek kliuvo ir man padainuoti šiam albumui, turbūt nuo to ir „užsikūrė“ tasai mano vidinis žemaitis“, – juokiasi Lauras. 

Lauras Smilgevičius savo kūryba – „Odontozauro kupletais“ – dalijasi „Youtube“ kanale. Žodžius dainai „Kuovids deviniuolika“ jis sukūrė pats.

„Buvo įdomu ir pačiam išbandyti dainavimą „a cappella“ stiliumi. Dainavimas nėra man svetimas: kažkada turėjau grupę, studijų metais statėme miuziklus, roko operas“, – priduria pašnekovas.

Jis juokiasi, kad yra net seseriai pasiskundęs, kad atlikėjo gyvenimas turbūt nėra labai lengvas, ypač jei pats ir dainos žodžius kuri, ir įdainuoji, ir sukuri video klipą. „Bet man įdomu tą daryti, todėl ir darau – ir pačiam pramoga, ir žiūrinčiam gal linksmiau pasidarys“, – priduria.

Lauro Smilgevičiaus žemaitiškas dainos „Kuovids deviniuolika“ tekstas:

Apie skiepus – be pykčių

Lauras Smilgevičius pasakoja, kad dainų  ir trumpų video klipų „atsipalaidavimui“ yra prikūręs jau anksčiau – visi jie „Youtube“ slepiasi po pavadinimu „Odontozauro kupletai“.

„Juos sukurti įkvepia kokie nors linksmesni epizodai iš odontologo gyvenimo realijų. Šiuos video kuriu tiesiog dėl pramogos. O štai šįkart norėjosi „paliesti“ aktualią skiepų temą – ji juk vis tiek „medicininė“, – paaiškina jis.

Pasitelkti humorą jis teigia nusprendęs dėl visuomenėjė jaučiamo žmonių susipriešinimo skiepų nuo koronaviruso tema: humoras, anot pašnekovo, dažnai padeda į rimtus klausimus pažiūrėti šiek tiek labiau atsipalaidavus.

„Diskusijos apie skiepus paprastai būna labai sunkios, žmonės pasidalija į dvi stovyklas, lieja vieni ant kitų pyktį, visi patampa ekspertais. Vieni rėkia, kiti rėkia ir galiausiai iš to išeina tik kažkoks balaganas. Visame tame kontekste bandymas pasakyti kažką argumentuotai paprastai tiesiog paskęsta, tad pamaniau, kad į šią aktualiją galima pažiūrėti per šiek tiek sarkastišką humorą“, – sako Lauras.

L.Smilgevičius pasakoja, kad jo paties pozicija skiepų klausimu paprasta ir akivaizdi – skiepytis būtina, kitaip su pandemija dar gali tekti vargti ilgą laiką. Be to, pats būdamas odontologu, tai padaryti tiesiog privalėjo, tačiau neabejoja, kad ne tik medikai, bet ir visi žmonės turėtų būti suinteresuoti kuo greičiau pasiskiepyti.

„Džiaugiuosi, kad jau pasiskiepijau ir raginu tai padaryti visus. Nemanau, kad kažkam patinka toks gyvenimas, kurį dabar esame priversti gyventi, tad užuot stumdęsi geriau imkimės realių veiksmų, netrukdykime nei specialistams, nei tiems patiems politikams“, – teigia pašnekovas.

Didžiuojasi tarme

Visai neseniai internete žaibiškai išpopuliarėjo dainininkė Austieja – žemaitiška jos daina „Žiaurē graži žėima“ ištirpdė žmonių širdis ir sulaukė begalės komplimentų ne tik dėl gražaus balso bei melodijos, bet ir būtent dėl tarmės.

Taigi vis daugiau jaunų žmonių stengiasi tarmei „įpūsti“ naują gyvenimą, ne išimtis – ir L.Smilgevičius. Jis pasakoja, kad, turėdamas galimybę bendrauti tarmiškai ,niekada jos nepraleidžia, mat tai pavyksta labai natūraliai.

„Žemaitiška tarmė man artima ir graži, ir nors žmona irgi turi žemaitiškų šaknų, šeimoje ja nesikalbame, bet sutikęs žemaitį galiu išsyk „persijungti“ ir bendrauti su juo tarmiškai. Kalbėdamas su žemaičiu turbūt niekada neatsakysiu jam ne žemaitiškai – tarmė „įsijungia“ tarsi automatiškai“, – sako Lauras.

Vyras teigia nemanantis, kad nuo tarmiško kalbėjimo reikėtų stengtis bėgti ir būtinai bandyti įtaikyti į bendrinės lietuvių kalbos normas.

„Tarmė man – savotiškas pasididžiavimas. Būna, pavyzdžiui, suvalkiečiai kartais bando nuslėpti savo tarmę, lyg šiek tiek gėdijasi. Tas pats su žemaičiais – kai kurie irgi slepia tarmę, nes tarsi bijo būti palaikyti „kaimiečiais“. Man atrodo, kad tai – nesąmonė. Tarmės gražios, o kalba yra gyva ir visokia, tad lai ji skleidžiasi visaip“, – šypsosi odontologas.