Odos pūliniai: jų atsiradimo priežastys ir gydymas
Oda – vienas didžiausių žmogaus organų: suaugusio žmogaus kūno paviršiaus odos plotas – iki 2 kv. m., ir ji sudaro apie 5 proc. viso kūno svorio. Tai ir matomiausia išorinė kūno sritis, per kurią patiriamas vienas iš penkių aplinkos pažinimo pojūčių – lytėjimas.
Jei oda pažeidžiama ar ją užklumpa ligos, tai iškart pajunta ir pamato pats žmogus, pastebi aplinkiniai. Per odą apie save gali pranešti ir įvairios vidaus ligos. Sunku būtų nesutikti, kad visi norime ne tik sveikos, bet ir gražios odos, ir tikrai nelaukiame pūlingų spuogų, o tuo labiau skausmingų vočių ir kitokių pūlinių.
Nors pūlių susidarymas yra natūralus apsauginis procesas, gynybinė odos reakcija į įvairias infekcijas, apie pūlius nesinori nė galvoti, nesmagu kalbėti. Bet ar rastume bent vieną žmogų, niekada neturėjusį jokio pūlinio? Turbūt ne. Todėl svarbu žinoti, kodėl pūliniai atsiranda, kaip jų išvengti ir kaip geriausia elgtis, jiems atsiradus.
Kodėl atsiranda odos pūlinių?
Odos paviršiuje knibžda daugybė mikroorganizmų, nes jiems čia šilta ir gera gyventi bei daugintis: yra riebalų, baltymų, angliavandenių, mineralinių ir kitų medžiagų.
Dauguma jų visai nekenksmingi, tačiau pasikeitus aplinkos sąlygoms, odos mikrofloros sudėčiai ar patekus „piktesniems“ mikroorganizmams, gali prasidėti pūlingas odos uždegimas.
Odos pūlinių gali atsirasti dėl kelių priežasčių:
- kai oda pažeidžiama, sudirginama, ir patenka bakterijų (po skutimosi, depiliacijos, net nedidelių sužeidimų, jei oda trinasi į drabužius, jei stipriai prakaituojate, yra nepakankama arba per daug agresyvi kūno higiena);
- kai nusilpsta organizmo imuninė sistema (dėl fizinio ar emocinio streso, nesveikos mitybos, nepakankamo miego, nesveiko gyvenimo būdo, po įvairių ligų);
- jei sergate lėtinėmis ligomis, pvz., diabetu, yra sutrikusi kraujotaka.
Odos pūlinių rizika gali padidėti vasaros ir kelionių metu, kai vykstate į neįprasto klimato šalis, patiriate jaudulį ir pavargstate kelionės metu, gal dažniau skutatės ar atliekate depiliaciją. O gal numojate ranka į sveiką gyvenseną, netausojate savo odos?
Kokie būna pūliniai?
Priklausomai nuo jų pobūdžio, pūlingi uždegimai arba pūliniai yra vadinami skirtingai:
- spuogai (aknė) – uždegiminiai apvalūs arba smailūs odos gumbeliai, pripildyti odos riebalų arba (dažnai) pūlių;
- furunkulas (šunvotė) – kietas skausmingas gumbelis, atsiradęs dėl plauko maišelio ir šalia esančios riebalų liaukos gilaus pūlingo uždegimo;
- karbunkulas (piktvotė) – sudarytas iš kelių susiliejusių furunkulų.
- plauko folikulo uždegimas (folikulitas) – pūlinėliai/gumbeliai odoje aplink plauką;
- prakaito liaukų uždegimas – liaukų uždegimas į jas patekus bakterijų;
- nago guolio uždegimas (landuonis) – rankų arba kojų pirštų uždegimai ir aplink nagus esančios odos uždegiminiai įtrūkimai.
Oda aplink pūlinį parausta, juntamas skausmas, tempimas. Pūlinys yra ne tik skausminga ar estetinė problema, bet gali būti ir pavojingo kraujo užkrėtimo pradžia. Pūlių sankaupos turi būti visiškai pašalintos iš uždegimo vietos, kad būtų užkirstas kelias naujai infekcijai formuotis.
Pūlinių gydymas
Žinoma, visada reikia pagalvoti, kodėl atsiranda pūliniai, ir bandyti šalinti priežastis – stiprinti organizmą, vengti odos pažeidimų. Į jau atsiradusius spuogus bei kitus pūlingus uždegimus reikia laiku atkreipti dėmesį, patartina pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku. Nes uždelsus gali prireikti antibiotikų ar net chirurginės intervencijos, po kurios dažniausiai lieka randai.
Laiku pradėjus gydymą gali pakakti vietinių preparatų, kuriuose yra šių medžiagų. Štai jos:
- maumedžio terpentinas: skatina kraujotaką ir dezinfekuoja;
- išgrynintas terpentino eterinis aliejus: veikia priešuždegimiškai;
- rozmarinų, eukaliptų ir čiobrelių eteriniai aliejai, taip pat timolis: ramina odą, dezinfekuoja, naikina bakterijas;
- baltasis vazelinas su bičių vašku, aliejumi ir stearino rūgštimi: gerai toleruojamas tepalo pagrindas, kuris padengia odą, apsaugodamas nuo mikrobų.
Šaltinis – sveikas.lt