Oksana ir Simas Jasaičiai mini pirmąsias vestuvių metines: „Gyvenimas – tikras malonumas“
Lygiai prieš metus – 2013 metų liepos 19 dieną – grupės „Naujos pupytės“ lyderė Oksana Pikul (30) amžiną meilę prisiekė savo išrinktajam, krepšininkui Simui Jasaičiui (32). Jasaičiai pirmąsias vestuvių metines žada atšvęsti romantiškai dviese, kad dar kartą prisimintų prieš metus duotą priesaiką vienas kitam ir pasidžiaugtų, kad ryžosi šiam svarbiam gyvenimo žingsniui.
Garsios poros tuoktuvių ceremonija įvyko pernai, sostinės Šv. Jonų bažnyčioje ir tapo vienu svarbiausių praėjusių metų pramogų pasaulio įvykių.
Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“ ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinėje žaidžiantį S.Jasaitį Oksana lydi visur, kiek tik gali – moteris buvo atvykusi į Palangą ir palaikė vyrą treniruočių stovykloje, o nuolatinis skraidymas į Krasnodarą jau tapo įprastu reiškiniu.
Oksana įsitikinusi, kad žmona turi būti šalia vyro svarbiais jo gyvenimo momentais, o ir apskritai – itin ilgi išsiskyrimai šiai porai nebūdingi, mat atlikėja neabejoja: kad du žmonės vienas nuo kito neatitoltų, santykius reikia nuolat puoselėti.
„Skirtingos poros skirtingai puoselėja savo šeimyninį gyvenimą, tačiau mano patarimas būtų toks – neužmikite ant laurų, nes santykiai yra nuolatinis darbas. Jeigu abu partneriai liaujasi stengtis, nebesidomi vienas kitu – gali būti, kad santuoka ilgai ir netruks. Tiek vyrui, tiek moteriai reikia nuolat kurstyti šeimoje ugnelę, puosėlėti jausmus, auginti pasitikėjimą, gerbti vienas kitą“, – portalui Žmonės.lt sakė Oksana, pakalbinta apie pirmuosius santuokos metus.
Reikia niekada nepamiršti, ką vienas kitam prisiekėte santuokos dieną...
Atlikėja neslepia, kad yra laimingai ištekėjusi ir pirmieji metai susituokus prabėgo labai greitai ir laimingai. Oksanos teigimu, judviejų su Simu šeimoje taip pat būna juodų dūmų, tačiau, anot jos, tai – normalu, svarbiausia stengtis ir nesudėti rankų vos tik įvykus konfliktui ar nesusikalbėjimui.
„Būna, kad susituokę žmonės nustoja stengtis, puola esamus santykius keisti naujais, ieško naujų partnerių. Bet šeima juk yra ir turi būti vertybė – į bažnyčią prisiekti einama ne šiaip sau, o prisiekti ir laikytis tos priesaikos. Nereikėtų pulti skirtis, reikia stengtis iš paskutiniųjų ir nepamiršti, ką vienas kitam prisiekėte santuokos dieną“, – tvirtai dėstė O.Pikul-Jasaitienė.
Saldūs pirmieji santuokos metai
O.Pikul pasakojo netikinti stereotipais, kad susituokę žmonės nebesidomi romantika, nebeskiria vienas kitam tiek dėmesio, kiek seniau ir panašiai. Moteris svarstė, gal jeigu tokie stereotipai kuriami, vadinasi, yra tokių porų, tačiau, anot jos, viskas priklauso tik nuo pačių sutuoktinių.
„Per šiuos metus pasikeitė labai daug kas: rimčiau žiūrime vienas į kitą, tapome vienas kitam pakantesni, kitaip dėliojamės laisvalaikio planus, įvairius buitinius reikalus. Mano draugė kažkada sakė, kad pirmieji metai santuokoje – patys sudėtingiausi, o paskui būna lengviau. Mano atveju čia galiu pasakyti tiek: jeigu antri metai turėtų būti dar geresni už pirmuosius, tai tada beliks pasakyti, kad gyvenimas – tikras malonumas!“ – teigė pašnekovė.
Oksana neabejoja, kad moterims labai svarbu, jog santykiai būtų tvirti ir su ateities perspektyva, todėl kiekviena, svajojanti sukurti šeimą, nori tapti žmona, o ne būti tik širdies drauge.
Nustebčiau, jeigu moteris pasakytų, kad santuoka jai tikrai nieko nereiškia, kad nėra skirtumo tarp buvimo drauge ar žmona.
„Kiekvienai moteriai net ne rekomenduočiau santuoką, o sakyčiau, kad ji tiesiog būtina. Būna, kad sako, jog vedybos nieko nereiškia, tik antspaudas, bet aš tam tikrai nepritariu! Santuoka reiškia labai daug, ji pakeičia žmonių santykius, požiūrį vienas į kitą, reakcijas esant konfliktams. Nustebčiau, jeigu moteris pasakytų, kad santuoka jai tikrai nieko nereiškia, kad nėra skirtumo tarp buvimo drauge ar žmona“, – dėstė O.Pikul-Jasaitienė.
Moteris atviravo, kad pati su žmonos statusu apsiprato tik praėjus keliems mėnesiams po santuokos. „Dabar tai jau tikrai visiškai esu apsipratusi su žmonos statusu, nors, prisipažinsiu, pirmus kelis mėnesius vis dirsčiojau į žiedą ant piršto ir pagaudavau save galvojat – „Na, nieko sau… Tai tikrai įvyko?...“, – prisiminusi juokėsi Oksana.