Olando ir lietuvės šeima niekada nesvajojo apie gyvenimą ne Lietuvoje
Olandas Richardas su lietuve Anželika susipažino prieš 16 metų Vilniuje ir nuo tos dienos jie niekada nebesiskyrė. Šiandien pora su dviem vaikais gyvena jaukiuose namuose Vilniaus pakraštyje ir prisipažįsta apie gyvenimą kitoje šalyje niekada nė nesvajoję.
Schrijeriai lyg voverės sukasi darbų karuselėje, todėl į savo namus sugrįžta tada, kai už lango jau seniai karaliauja tamsa. Tuomet šeima kartu ruošia vakarienę ir susėdę prie stalo dalijasi dienos įspūdžiais. 20 metų Lietuvoje gyvenantis olandas Richardas sako, kad jo šeima niekada nepradeda vakarieniauti nesukalbėjusi maldos ir nepadėkojusi už praėjusią dieną.
Schrijerių namuose gyvenimas sustyguotas it šveicariško laikrodžio mechanizmas – griežtos taisyklės galioja ne tik šeimos nariams, bet ir tvarkai.
„Richardas žino, kaip viskas turi būti, bet, kaip reikia daryti, jis nelabai žino“, – juokiasi Anželika.
Schrijerių namuose gyvenimas sustyguotas it šveicariško laikrodžio mechanizmas – griežtos taisyklės galioja ne tik šeimos nariams, bet ir tvarkai.
Iš pirmo žvilgsnio Richardo ir Anželikos šeimos kasdienybė niekuo nesiskiria nuo kitų mokyklinio amžiaus vaikus auginančių porų gyvenimo. Vis dėlto 16 metų kartu gyvenantiems sutuoktiniams reikėjo įdėti nemažai pastangų, kad po vienu stogu harmoningai derėtų lietuvių ir olandų tradicijos. Dabar kas vakarą dienos džiaugsmais ir rūpesčiais šeima dalijasi net trimis kalbomis.
„Aš su vaikais šneku lietuviškai, Richardas šneka olandiškai, tai savaime dvi kalbas jie moka, – apie tarpusavio bendravimo subtilybes pasakoja Anželika. – Vaikai su mūsų draugais bendrauja angliškai.“
Kiekvienas tobulos šeimos paveikslą įsivaizduoja savaip. Jo spalvos ir kontūrai priklauso nuo to, kaip žmogus augo, kokiomis taisyklėmis vadovavosi jo tėvai. Lygiai taip pat kada nors Anželikos ir Richardo vaikai kurs savo namus ir į juos atsineš viską, ką išmoko vaikystėje. Pora sako, kad jokios paslapties nėra, vaikai mato tėvų pavyzdį ir iš jo mokosi.
Schrijerių namuose viena iš svarbiausių taisyklių – režimas, kurio laikomasi be išlygų. Vaikai visada eina miegoti 20.30 val. Bent du kartus per savaitę Richardas dukrai ir sūnui seka olandiškas pasakas, tik tuomet mažieji išsiskirsto į savo kambarius.
„Man buvo šokas, kad vaikai iki trejų ir daugiau metų miega tėvų kambaryje“, – prisipažįsta Richardas. Gimus vaikams porai teko išspręsti šį kultūrų skirtumą – jie vaikus nuo mažens pratino miegoti savo kambariuose.
Ieškoti kompromiso porai teko ne kartą. Kultūrų skirtumai ypač pasireiškė priimant svarbius sprendimus, į kuriuos numoti ranka negalima. Pavyzdžiui, Olandijoje, praėjus 16 savaičių po vaiko gimimo, moteris turi grįžti į darbą, o Lietuvoje moteris pati gali nuspręsti, kada nori tą padaryti.
Plačiau apie kultūrų skirtumus ir kompromisus Schrijerių šeimoje – laidos „Gyvenimas“ reportaže. Reportažą žiūrėkite nuo 25.41 min.