Olimpiečiai Deividas Stagniūnas ir Kavita Lorenz dėl šeimos Ameriką išmainė į Europą
Olimpiečių pora Kavita Lorenz (26) ir Deividas Stagniūnas (37) ant ledo kartu nesisuko. Vienas kitą sutiko tarp bendrų pažįstamų. Baigę profesionalų karjerą, dailiojo čiuožimo virtuozai gyvenimą kūrė Kalifornijoje, tačiau svajonių vestuves atšoko... Berlyne! „Kavita man – svarbiausia, nenoriu, kad jos akys nustotų degusios“, – prisipažįsta dėl žmonos aistros – juvelyrikos – JAV palikęs ir į Europą grįžęs Deividas. Amerikoje atsisakęs trenerio karjeros jis nesisieloja: „Žmogus – ne egzotiškas augalas ar gyvūnas, pritaps visur.“
Deividas sutinka, kad keisti aplinką sudėtinga – juk egzistuoja įpročiai, rutina, draugai, bet tam jis nusiteikė. Čia Kavitos šeimos verslas turi gilias šaknis, visa giminė į jį žiūri pagarbiai. Lorenzams priklauso ne tik juvelyrinių dirbinių, laikrodžių parduotuvė, bet ir muziejus...
Berlyne, prie Brandenburgo vartų, Deividas ir pasipiršo Kavitai. „Buvo išties romantiška, aplinkiniai sveikindami plojo“, – išskirtinę akimirką prisimena mergina.
Dėl pandemijos vestuvių datą teko nukelti, užtat laiko planuoti pora turėjo dvejus metus. Tuokėsi prie ežero, prie jo meilę prisiekė ir Kavitos tėvai. Po oficialiosios dalies rotušėje visi vyko į Kavitos tėvų namuose esantį sodą. Šioje vietoje susituokė jau šešios šeimos kartos.
Ten prasidėjo šventė, kuri truko dvi dienas.
Neįprasta, bet po santuokos Deividas pasirinko žmonos – Lorenzo – pavardę. „Negaliu patikėti, kad kai kur dar egzistuoja pasaulis, kuriame vyrai yra direktoriai, giminės tęsėjai, o moterys – tylios pelytės, namų židinio puoselėtojos. Kavitos šeimą vertinu ir gerbiu, todėl pasipuošti Lorenzo pavarde man – garbė“, – paaiškina Deividas. „Be to, ši pavardė daug reiškia juvelyrikos pasaulyje. Mano tėtis padarė tą patį – kai tuokėsi su mama, priėmė jos pavardę“, – priduria Kavita.
Paklausti apie šeimos pagausėjimą jaunavedžiai pusiau juokais, pusiau rimtai sako, kad norėtų turėti visą futbolo komandą.
Interviu ir gražiausios šventės akimirkos – naujausiame žurnale „Žmonės“: