„Gal visai ir nieko, – šelmiškai nusišypso keturis mėnesius dėl išvaržos negalėjęs irkluoti, bet irklą į rankas prieš keletą savaičių jau paėmęs olimpietis baidarininkas Mindaugas MALDONIS (35). – Leidau sau ir paspausti. Jeigu viskas bus taip gerai, kitą sezoną galima tikėtis smagių bajerių.“
Mindaugai, prisimeni momentą, kai supratai, kad pirmą kartą per savo sportinę karjerą būsi priverstas praleisti varžybų sezoną?
Gerai pamenu, kaip lankydamasis pas medikus vis kartojau, kad man tik prasideda varžybų maratonas ir reikia kažkaip viską greitai išspręsti. Visi į mane kreivai žiūrėjo, nes net paeiti normaliai negalėjau, o buvau pasirengęs dalyvauti aukščiausio lygio varžybose. Kad į jas nevažiuosiu, suvokiau, kai išgirdau skirtingų medikų nuomones apie savo traumą. Buvo tikrai sunku patikėti realybe, juk buvau įsitikinęs, kad man viskas gerai – išgersiu vaistų ir vėl būsiu stiprus. Nesuvokiau, kaip galiu nevažiuoti į varžybas, jei joms rengiausi pusmetį... Buvo gaila įdėto darbo, energijos, o ir užsispyrimo netrūko, nors didžiausią jo dalį išeikvodavau rytais lipdamas iš lovos (juokiasi). Tiesą pasakius, jaučiausi, tarsi nuo prarajos krašto žvelgčiau į bedugnę nežinodamas, ar įkrisiu, ar sugebėsiu ją peršokti.