Olimpinio krikšto laukianti V.Andrulytė Tokijuje naudosis patirtimi ir sieks stabilumo

Vėlyvo olimpinio krikšto priežastimi tapo 2016 metais priimtas Lietuvos delegacijos sprendimas į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes siųsti ne pačią kelialapį iškovojusią V.Andrulytę, o kitą šalies buriuotoją – Pekine sidabro medalį iškovojusią Gintarę Scheidt.

Neįprastai ilgai olimpinio debiuto laukusi V. Andrulytė dabar jau teigia žinanti, kaip išnaudoti savo ilgametę patirtį ir ją panaudoti sėkmingai plaukiant sudėtingomis Tokijo įlankos sąlygomis.

„Konkurencija Tokijuje bus milžiniška. Varžybose startuos 44 buriuotojos. Tik kelios iš jų pateko pagal žemynams suteikiamą kvotą – kitos pačios iškovojo bilietus į olimpines žaidynes. Buriavimas yra patirties sportas, o Japonijoje patyrusių sportininkių bus ne viena“, – neabejojo LSU absolventė.

„Manau, kad Tokijuje viskas priklausys nuo aplinkos sąlygų ir to, kaip pavyks buriuoti, – tęsė V. Andrulytė. – Vyks dešimt plaukimų ir finalas dėl medalių. Nebūtina jų visų laimėti – gali stabiliai plaukti penketuke ir iškovoti medalį. Mano siekis yra patekti tarp trijų stipriausių buriuotojų. Manau, kad kiekvienas sportininkas į olimpines žaidynes važiuoja su tokiu tikslu.“

V.Andrulytė buvo viena iš pirmųjų sportininkių, užsitikrinusių vietą Tokijo olimpinėse žaidynėse. Dabar buriuotoja bus viena iš 37 į Japoniją vyksiančių atletų. Šis skaičius – nedidelis, mat 2016 metais Rio de Žaneire Lietuvai atstovavo 67 olimpiečiai, o 2008 metais Pekine – net 71 atstovas.

Lietuvos buriuotojos manymu, jaunųjų sportininkų rengimo sistemoje jau anksčiau galima buvo pastebėti spragų, o dabar jas reikia glaistyti nedelsiant. Kaip itin pasisekusį projektą, iš kurio išaugo pati, V.Andrulytė nurodė Olimpinio sporto centro pavyzdį.

„Olimpiečių šiemet yra kur kas mažiau nei buvo iki šiol. Šias spragas reikia taisyti, nes kelias į olimpines žaidynes yra ne vieno žmogaus, o jį rengiančios komandos ir atstovaujamos valstybės darbas. Savo sporto šakoje dabar nematau sistemos ir jaunųjų sportininkų auginimo – anksčiau tai gerai atlikdavo Olimpinis sporto centras“, – teigė olimpietė.

Nors V. Andrulytė pastebi spragas ugdant jaunuosius talentus, olimpietė pabrėžia ir dar aktualesnę problemą. Anot jos, sportininkų auginimui reikalingos tinkamos treniruočių sąlygos, kurių bent jau buriavimo sporto šakoje Lietuvoje praktiškai nėra.

„Lietuva yra jūrine valstybe, tačiau mes vykstame į Estiją tam, kad galėtume buriuoti, nes Lietuvoje nėra tinkamo išplaukimo į jūrą, – pripažino V. Andrulytė. – Norint pradėti ir įgauti pirmuosius įgūdžius tinka ežeras ar Kauno marios. Tačiau pagrindinės varžybos vyksta jūrose ar vandenynuose, kur turime įveikti sroves, bangas ir kitus netikėtumus. Labai tikiuosi, kad kada nors mes turėsime molą ir tinkamą išplaukimą į jūrą – kad ir Šventojoje, kaip buvo planuota.“

Birželio mėnesį magistrantūros studijas užbaigusi V. Andrulytė džiaugiasi patirtimi Lietuvos sporto universitete. Olimpietė kartu su žinomu sporto mokslininku, LSU profesoriumi Jonu Liudu Poderiu parengė baigiamąjį darbą apie koordinacinių pratimų poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai.

Pasak sportininkės, žinios, kurias ji įgavo LSU, buvo labai vertingos ruošiantis olimpinėms žaidynėms, o atlikto tyrimo rezultatus bus galima panaudoti praktiškai, nes buriavimo sporto šakos treniruotėse koordinaciniai pratimai yra labai akcentuojami, tačiau ne visi sportininkai supranta jų prasmę ir esmę.

„LSU baigiau Kineziterapiją ir iš karto įstojau į Treniravimo sistemų studijų programą, nes ruošiausi olimpinėms žaidynėms ir norėjau pagilinti žinias. Šie metai man buvo labai palankūs, mat galėjau baigti studijas nuotoliniu būdu – prieš tai to nepavyko padaryti dėl atrankos į Tokijo olimpines žaidynes, nes didžiąją metų dalį praleisdavau užsienyje“, – džiaugėsi V. Andrulytė.

Liepos 23-ąją prasidėsiančios Tokijo olimpinės žaidynės truks daugiau nei dvi savaites – iki rugpjūčio 8 dienos.