Nepalaužiama Londono laidojimo namų vadovė. Ir, žinoma, – užsienietė. Toks vaidmuo teko aktorei Oneidai KUNSUNGAI-VILDŽIŪNIENEI (36) Kęsto Gudavičiaus komedijoje „ReEmigrantai 2“. „Būtų naivu tikėtis, kad man siūlys šviesiaplaukių, mėlynakių lietuvaičių vaidmenis“, – juokiasi ji. Nors ir kaip būtų gaila, režisierių ir prodiuserių pasirinkimus dažnai lemia Kupiškyje gimusios ir augusios aktorės odos spalva.
Nejauti nuoskaudos, kad egzistuoja tam tikri stereotipai?
Nuoskaudos nejaučiu, bet kine tikrai daug lemia išvaizda ir fiziniai duomenys. Linkiu sau, kad režisieriams kuo daugiau tų užsieniečių reikėtų ir visi kreiptųsi į mane. Be abejo, ironizuoju, bet realybė tokia. Yra tekę pakalbėti angliškai ir švediškai, kai filmavausi užsienio režisierių filmuose Lietuvoje, čia pirmą kartą visas vaidmuo buvo anglų kalba. Iš pradžių jaudinausi, juk neturiu britiško akcento, o paskui nusiraminau: Londonas – tautų, kalbų ir dialektų maišalynė. Kas kaip nori, tas taip kalba.
Išties nesu labai patyrusi kino aikštelėje, pastarąjį kartą filmavausi pas Algimantą Puipą, serialai – ne kinas, ten dar kitoks darbas. Diena kino aikštelėje – nepaprastai intensyvi, tačiau „ReEmigrantuose“ buvo linksma, laidėme juokelius ir daug juokėmės. Dabar labai noriu, kad atsirastų daugiau kino vaidmenų, režisierius, kuris man tiktų, ir komanda, su kuria būtų smagu kurti.
Kinas tikrai yra magija, kai kartą paragauji, sunku sustoti. Čia daug chaoso, bet įdomu. Teatro scenoje sukurtą savo vaidmenį gali keisti, auginti ir dažnai – ne vienus metus. Kine kitaip – lieka užfiksuota.