„Open Books“ festivalyje Ainis Storpirštis kalbėjo apie „pokštą“ kaimo bažnyčioje – pavyko ne iki galo

Festivalis prasidėjo diskusija „Ar tikrai lietuviai nemoka juoktis?“, kurioje dalyvavo aktorius Ainis Storpirštis, Lietuvos Respublikoskultūros atašė Rusijoje Inga Vidugirytė-Pakerienė, prozininkas Herkus Kunčius ir jos moderatorius, humoristas Andrius Zimaitis.

Susirinkusieji bandė atsakyti į klausimą, kodėl mes dažnai liūdime ir pergyvename dažniau, nei juokiamės? „Open Books“ festivalyje jie gvildeno ir humoro literatūroje temą.

„Viskas priklauso nuo laikotarpio, kada tu bandai juoktis. Pavyzdžiui, jei kalbėsime apie stalinizmo laikotarpį, nevykęs juokas tada labai daug galėjo kainuoti“, – diskusiją pradėjo H. Kunčius. Jo teigimu, kiekvienos kartos humoras – labai skiriasi. Dažnai tai, kas mums juokinga dabar, kitais laikais liktų nesuprasta.

„Lietuviai moka juokauti, jie – žmonės. Tik klausimas, kaip dažnai jie taip daro“, – pridėjo I. Vidugirytė-Pakerienė. Kaip vieną puikiausių juoko ir kultūros pavyzdžių ji įvardijo Mariaus Ivaškevičiaus pjesę „Išvarymas“, pagal kurią režisierius Oskaras Koršunovas pasatė vieną žymiausių visų laikų lietuvių spektaklių.

O štai „Išvaryme“ vaidinęs Ainis Storpirštis pastebėjo, kad daugelis mūsų vis dėlto dažniau sugeba pasijuokti iš kitų, bet ne iš savęs. „Populiaresnis, aišku, šiomis dienomis – juodesnis humoras. Tik žmonėms kartais trūksta mokėjimo pašiepti save. Pavyzdžiui, Balys Sruoga su „Dievų mišku“ sugebėjo tą padaryti. Jis juokėsi iš tragiškų įvykių“, – kalbėjo Ainis.

Jis neišvengė klausimo apie plačiai nuskambėjusią istoriją, kai drauge su E. Vėlyviu, V. Cololo ir M. Papinigiu įsiveržė į kaimo bažnyčią ir iš jos surengė tiesioginę transliaciją socialiniame tinkle. Iki šiol dėl to problemų su teisėsauga turintis aktorius sakė, kad nesuvokia, kodėl saviraiškos ir religijos laisvės negali eiti išvien.

„Įdomus man pats principas, kad yra tikėjimo ir saviraiškos laisvė. Susidarė toks įspūdis, kad mūsų šalyje net nesvarstoma, jog tos dvi laisvės viena šalia kitos galėtų gyventi“, – kalbėjo Ainis.

Ainis neslėpė, kad pokštas pavyko ne iki galo, ne viską jie su kolegomis ištransliavo. „Jei nori paliesti, pavyzdžiui, pedofilijos temą, kiek ten jos išplėtosi... Tas bandymas pajuokauti buvo kaip bulvinis blynas, kuris nelabai pavyko. Viena pusė iškepė, o kita ne.

Manyčiau, kad gyvename kultūroje, kurioje daug įvairiausių įvaizdžių. Sruoga buvo labai juokingas, o iš ko aš labiausiai juokiuosi, tai yra mano šuo. To humoro aplink mus tiek daug, kad jis tik ir laukia būti pamatytas bei išjuoktas“, – kalbėjo A. Storpirštis.