Tarpukario operos primadona Mariona RAKAUSKAITĖ (1892–1975) ir scenografas Liudas TRUIKYS (1904–1987) sukūrė vieną neįprasčiausių Lietuvos kultūros istorijoje porų. Juos siejo ne tik meilė, bet ir bendras kūrybinis idealas – per muziką ir dailę siekti menų sintezės. Ši sąjunga buvo ne vien dviejų žmonių, bet ir dviejų kūrėjų bei dviejų sielų bendrystė.
Jų bičiulis profesorius Romualdas Baltrušis yra pasakęs: „Jei norite pamatyti menų sintezę vizualiai, pažiūrėkite į Marioną ir Truikį: Truikys kuria formą, o Mariona yra garsas.“ Beje, daugelis pažįstamų taip šią porą ir vadino: „Mariona ir Truikys.“
„Mariona įsižeisdavo, jeigu jų porą pavadindavo „Truikiai“ arba jos vardą parašydavo su „j“ raide: „Aš esu Mari ir Ona – Mariona!“ – pabrėždavo, – pasakoja muziejininkė, viena iš L. Truikio ir M. Rakauskaitės namų-muziejaus įkūrėjų Rasa Jonė Ruibienė. – Savo pažiūromis netradiciniai jie atrodė jau nepriklausomoje Lietuvoje: gyventi nesusituokus buvo tikras iššūkis tarpukario visuomenėje! O jau kokiais netradiciniais jie buvo traktuojami sovietų laikais!“
Sovietmečiu Mariona Rakauskaitė ir Liudas Truikys liko ištikimi savo įsitikinimams. 1949-aisiais komunistų valdžia juos išstūmė iš profesinės veiklos ir užvėrė Operos duris. Tačiau spaudimas menininkų nepalaužė ir savo kūrybinių idealų jie neišsižadėjo.