Operos scenoje – rūmų intrigų pražudyta Anglijos valdovė

Francesca Sassu („Ana Bolena“) / Martyno Aleksos nuotr.
Francesca Sassu („Ana Bolena“) / Martyno Aleksos nuotr.
Šaltinis: Žmonės
A
A

Sekmadienio vakarą Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre parodyta Gaetano Donizetti operos „Ana Bolena“ premjera, parengta kartu su žymiuoju Italijos teatru Opera di Roma.

„Ana Bolena“ – viena gražiausių šio kompozitoriaus operų, kurią, būdamas 33-ejų, G.Donizetti  parašė greičiau nei per mėnesį. Premjera 1830 m. įvyko Milane ir sulaukė didelės sėkmės. Po premjeros kompozitoriaus mokytojas Johannas Simonas Mayras į savo mokinį pradėjo pagarbiai kreiptis Maestro, o amžininkai ėmė minėti jaunąjį kūrėją greta savo garbinamų kompozitorių Vincenzo Bellini bei Gioacchino Rossini.

Pagrindinė operos veikėja – Ana Bolena, kurios realus istorinis prototipas yra 1533–1536 m. Angliją valdžiusi Tiudorų dinastijos karalienė Anna Boleyn. Vardan karūnos ir prabangaus gyvenimo gražuolė Ana atsisako savo mylimojo, su kuriuo buvo slapta susižadėjusi, ir pasirenka karaliaus Henriko VIII ranką. Tačiau pavydus valdovas jaučia, kad Anos širdis priklauso ne jam. O ir nauja pretendentė į karalienės sostą jau nusižiūrėta... Belieka rasti tariamų Anos neištikimybės įrodymų, ir giljotina atliks savo kruviną darbą.

 

Šįmet profesionalios operos veiklos šimtmetį mininčioje Lietuvoje G.Donizetti opera „Ana Bolena“ tik dabar sulaukė pirmojo pastatymo. Premjeros muzikos vadovas, LNOBT Operos meno vadovas Sesto Quatrini pabrėžia, kad šis veikalas – tai naujas žingsnis supažindinant Lietuvos publiką su itališkojo bel canto tradicija. Režisierius Andrea de Rosa ir scenografas Luigi Ferrigno pasirinko lakoniškus, bet funkcionalius scenovaizdžio sprendimus, netrukdančius komfortiškai skambėti meistriškam solistų vokalui. Kostiumus „Anos Bolenos“ solistams ir choristams sukūrė dailininkė Ursula Patzak.

Francesca Sassu („Ana Bolena“) / Martyno Aleksos nuotr.
Francesca Sassu („Ana Bolena“) / Martyno Aleksos nuotr.

Pirmajame premjeriniame spektaklyje Anos Bolenos partiją atliko sopranas Francesca Sassu, jos mylimojo Ričardo Persio – tenoras Michele Angelini, Anos draugės ir varžovės Džeinės Seimur – mecosopranas Raffaella Lupinacci, karaliaus Henriko VIII – bosas Tadas Girininkas, karalienės pažo Smitono – mecosopranas Jovita Vaškevičiūtė, Anos brolio Rošforo – bosas Paulius Prasauskas, karaliaus patikėtinio Hervio – tenoras Rafailas Karpis.

Vėlesniuose „Anos Bolenos“ spektakliuose, kurie LNOBT bus rodomi spalio 14, 15, 16 ir 17 dienomis, išgirsime ir daugiau puikių atlikėjų: dar vieną kviestinį tenorą Denizą Leone, taip pat lietuvių solistus Joaną Gedmintaitę, Justiną Gringytę, Viliją Mikštaitę ir Liudą Mikalauską.