Grožėjimosi sakurų žiedais šventė Japonijoje vadinama Hanami. Šimtus metų gyvuoja tradicija žydint sakuroms rinktis į parkus ir tiesiog grožėtis trapiais žiedais pasidabinusiais medžiais.
Kiekvienais metais, žydint sakuroms, tūkstančiai Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų žmonių tarsi trumpam pasineria į Japonijos grožio ir gyvenimo filosofiją. Šiais metais Japonijos ambasadoriaus žmonai Yuko Yamasaki ir dainininkei Agnei Sabulytei gimė idėja džiaugtis japonų ir lietuvių tautų draugyste bei sakurų žydėjimu per liaudies muzikos šaknis.
Šiandien, antradienį 17 val. renginio metu Č. Sugiharos sakurų parke vyks ir Kyokushin karatė atvira treniruotė, kurioje tikimasi sulaukti rekordinio šios sporto šakos jaunųjų dalyvių. Kyokushin karatė gimė Japonijoje ir dabar ji yra viena populiariausių sporto šakų Lietuvoje.
Japonijos ir Lietuvos tradicinės dainos kartu
„Sakura yra nacionalinė „Japonijos gėlė“, kuri yra ypač svarbi japonams. Kiekvienais metais japonai labai laukia sakurų žydėjimo ir rengia „Hanami“ (liet. „žiūrėjimas į sakurų žiedus“). Apsidžiaugiau sužinojusi, kad sakuros yra mylimos ir čia, Lietuvoje, o joms žydint sakurų sodai sulaukia gausybės lankytojų. Todėl pagalvojau, kad būtų puiku sukurti gražią progą abiejų valstybių tarpusavio draugystei pažymėti. Mums su drauge Agne Sabulyte gimė idėja renginiui, kurio metu būtų galima apsikeisti gražiomis Japonijos ir Lietuvos tradicinėmis dainomis ir ne tik,“- pasakojo Yuko Yamasaki Japonijos ambasadoriaus žmona.
Originali sakurų žydėjimo šventė Vilniuje/Pauliaus Peleckio/„ŽMONĖS Foto“ nuotr.
Apie Japonijos-Lietuvos santykius „Lietuvos ir Japonijos diplomatiniai santykiai prasidėjo 1922 m. 1940 m. Kaune rezidavęs Japonijos vicekonsulas Chiune Sugihara užsiėmė humanitarine veikla ir išdavinėjo „gyvybės vizas“, išgelbėjusias tūkstančius gyvybių. Draugiški ir artimi ryšiai tarp mūsų šalių yra puoselėjami iki šiol. Be to, pastaraisiais metais įvairiuose Lietuvos regionuose stiprėja kultūriniai mainai, bendradarbiavimas turizmo ir ekonomikos sferose, neseniai prasidėjo bendradarbiavimas naujausių technologijų, tokių kaip gyvybės mokslai, srityse. Labai džiugu ir simboliška matyti po sakuros medžiais vykstančius abiejų šalių tarpusavio draugiškus mainus čia, Vilniuje, Č. Sugiharos sakurų parke. Labai kviečiame visus atvykti į renginį!“- džiaugiasi Shiro Yamasaki, Japonijos ambasadorius Lietuvoje.
Sakuros Lietuvoje
„Per praėjusį šimtmetį sakuros išplito visame pasaulyje, visuose žemynuose. Labai džiugu, kad ir Lietuvoje pirmosios sakuros pradėjo žydėti sėkmingai prigijusios nuo 1997 m. Vilniaus Universiteto botanikos sode Vingio parke. Šių medelių atvežimu rūpinosi Japonijos Hadano ir Vilniaus senamiesčio Rotary klubai. Hanami – tai nuostabaus grožio sezonas, keliaujantis per visą Japoniją iš pietų į šiaurę. Kaip žmonės džiaugiasi, stebėdami žydinčius medžius, šiek tiek priklauso nuo vietos. Tačiau pagrindinis akcentas – paprastumas, atvirumas, tiesiog susilieti su gamta,“ – sako Lietuvos – Japonijos draugystės asociacijos prezidentas Rimantas Vaitkus.
„Sakurų žiedams sunku atsispirti. Šis dekoratyvinis medelis yra mylimas visame pasaulyje. Daugelio pasaulio šalių sakurų parkai puošia reprezentacines miestų erdves, kaip ir Vilniuje. Priklausomai nuo gamtinių sąlygų sakuros pražysta skirtingu laiku – pietuose ir vakarų šalyse kiek anksčiau. Lietuvoje žmonės nekantriai laukia pačių pirmųjų žiedų balandžio antroje pusėje. Rengiamos originalios šventės, kurios jau tampa gražia tradicija,“- pasakojo renginių
organizatorius Alkas Paltarokas.
Originali sakurų žydėjimo šventė Vilniuje/Pauliaus Peleckio/„ŽMONĖS Foto“ nuotr.
Ypatingas metas. Naujoji era „Reiwa“
Japonija išsiskiria tuo, kad šioje šalyje yra tebenaudojamas kalendorius, grindžiamas imperatorių valdymo laikotarpiais. Dabar Japonijoje yra 31-ieji „Heisei“ eros metai, prasidėję 1989 m., kada Imperatoriumi tapo dabartinis šalies Imperatorius Akihito.
Balandžio 1 d. Japonijos Vyriausybė paskelbė apie sprendimą keisti eros pavadinimą į naująjį pavadinimą „Reiwa“, kuris įsigalios po to, kai dabartinis Imperatorius Akihito paliks sostą, o jį perims kronprincas Naruhito. Naujoji era prasidės gegužės 1 –ąją dieną, kronprincui Naruhito tapus Imperatoriumi.
Žodis „Reiwa“ yra sudarytas iš dviejų hieroglifų, iš kurių „Rei“ gali turėti keletą reikšmių, tačiau šiuo atveju reiškia „gražus“, o „Wa“ reiškia „harmonija“. Taigi žodis „Reiwa“ reiškia ne „tvarka ir harmonija“, o „graži harmonija“. Be to, šio žodžio perteikiama esmė yra ta, „kad kultūra gimsta ir yra puoselėjama tada, kai žmonės gražiai apjungia savo širdis.
Pirmą kartą istorijoje naujosios eros pavadinimo hieroglifai yra paimti iš maždaug prieš 1200 m. parengtos Japonijos poezijos antologijos „Manyoshu“.
Nors šalyje naudojamas ir Grigaliaus kalendorius, tačiau Japonijoje yra įprasta, kad naujojo Imperatoriaus valdymo pradžioje yra paskelbiama naujoji era, ji naudojama datuojant oficialius valstybinius dokumentus, laikraščiuose, kalendoriuose.
Eros pavadinimo kaita yra daugiau nei formali procedūra, kadangi tai turi tam tikrą įtaką japonų kasdieniam gyvenimui, psichologiniam klimatui, nes japonai linkę prisiminti svarbius visuomeninio ir asmeninio gyvenimo įvykius pagal laikotarpį, kuriame jie nutinka.
„Kaip ir nuostabios žiedais apsipylusios vyšnios, pranešančios, kad po rūsčių šalčių atėjo pavasaris, kiekvienas japonas gali turėti vilčių ateičiai ir leisti savo pačių žiedams sužydėti“, – komentuodamas naująjį eros pavadinimą sakė Japonijos vyriausybės vadovas Shinzo Abe.
+21