Originalią desertinę įkūrę lietuviai dirba be laisvadienių: „Kai pradėjome, blogio pranašų buvo nors vežimu vežk“
„Daktaras desertas“ – skamba žaismingai ir įdomiai. Tokiu desertinės pavadinimu nustebino Vilniuje per karantiną neeilinės vietos duris atvėrę kūrybininkas Marius Dijokas ir maisto technologas Deividas Šalnis. Sveikuoliškus skanėstus kuriantys bičiuliai dabar vos spėja suktis, o jų pyragėlius pamėgo net patys daktarai. Žmonės.lt apie originalią idėją kalbina kūrybininką ir desertinės bendrasavininką Marių Dijoką.
Papasakokite apie save ir kolegą, su kuriuo įkūrėte „Daktarą desertą“. Kaip du skirtingų specialybių atstovai susipažino ir dar bendro verslo ėmėsi?
Prieš devynerius metus sukūriau „Handmade Wooden Joy“ medinių magnetukų prekinį ženklą. Per tą laiką nuo prekybos blusturgiuose ir muzikos festivaliuose pavyko nemenkai patobulėti
Iškart mačiau, ką iš jų galiu padaryti, nors dar ne vienerius metus žmonės, sužinoję apie magnetukus, tikslindavosi, kuo dar užsiimu. O patikinus, kad tai yra mano pagrindinė ir vienintelė veikla, užjaučiančiai perklausdavo: ar bent pavyksta iš to išgyventi?
Dėl savo aktualumo magnetukai ne kartą atsidūrė didelio dėmesio centre, sulaukė tūkstančių pasidalinimų socialiniuose tinkluose ir net pasirodė komercinių kanalų TV naujienose. Pavyzdžiui, Vilnių pristatantis magnetukas su „Krantinės arka“ vadinamuoju vamzdžiu ar su edukacine fraze „ишмок лиетувишкай“ buvo tikrai populiarūs.
Turbūt nerastumėte antro žmogaus pasaulyje, kuris būtų skyręs tiek daug laiko ir dėmesio vien magnetukams
Turbūt nerastumėte antro žmogaus pasaulyje, kuris būtų skyręs tiek daug laiko ir dėmesio vien magnetukams, kiekvienai mažiausiai smulkmenėlei. Yra toks be reikalo primirštas posakis, kad kokybė yra geriausias verslo planas. Aš ne tik juo tikiu, bet ir stengiuosi juo vadovautis ir tikiuosi to iš aplinkos.
Mano bičiulis, o dabar jau ir kolega, „Daktaro Deserto“ bendraįkūrėjas maisto technologas Deividas Šalnis kažkuria prasme – toks pat. Jis yra linkęs paskęsti smulkmenose ir nenurimsta, kol ko nors neišsiaiškina. Susipažinome, kai dar studijavome. Jau tada Deividas buvo labai užsidegęs sveikesnių gaminių idėjomis. Matė save maisto pramonėje – kaip dirbs įmonėse ir padės gaminti sveikesnius, maistingesnius produktus. Deja, realybėje gal net tokio didžiulio poreikio nėra. Nerado Deividas to savo svajonių darbo ir mačiau kaip švaisto savo potencialą bei laimės neranda.
Magnetukai, dėl kurių, gerąja prasme, kraustotės iš proto ir sveikuoliški desertai iš pirmo žvilgsnio neturi nieko bendra...
Magnetukams turėjau tarptautinių planų, kurie dėl karantino žlugo ir pirmąkart per tiek metų atsirado daug laisvo laiko. Ėmiausi fotografijos, pradėjau mokytis groti pianinu ir dar „koučinti“ Deividą, kad nelauktų, kol taps kam nors reikalingu ir leistųsi į savo kelią. Man pačiam idėjiškai labai patiko jo požiūris į mitybą, ypač saldumynus. Galiausiai baigėsi tuo, kad bemotyvuodamas Deividą, pats užsidegiau sveikų desertų idėja ir kartu įsitraukiau į tai visomis prasmėmis ir visa galva.
Taip galiausiai žemiški patarimai išbandyti jėgas prekiaujant kokiame Tymo turguje baigėsi tuo, kad išsinuomavome patalpas Naujamiestyje. Maži tikslai manęs neįtraukia. Jei jau daryti, tai norisi daryti iš esmės. Ir taip nevisai planuotai pradėjome judėti link kažko didesnio, kas galiausiai virto „Daktaru Desertu“.
Kiek laiko prireikė „Daktaro deserto“ idėjai realizuoti?
Nuo patalpų remonto pradžios spalį iki dabar – nei vienas dar neturėjome laisvadienio. O man iki Kalėdų dar teko ir dviem frontais padirbėti – su magnetukais ir su desertine. Galiausiai ir desertinėje viskas persipynė – čia daug dėmesio skiriame magnetukams ir netgi turime „daktariškų“ magnetukų seriją. Ateityje to dėmesio bus dar daugiau. Turime idėjų, kad čia be kita ko bus ir pirmieji pastovūs magnetukų namai.
Per karantiną maitinimo verslai išties nukentėjo. Ne kiekvienas rizikuotų tokiu metu atidaryti kažką naujo. Kaip ryžotės?
Tikrai nebuvo tokios idėjos, kad karantinas, tai dabar greitai imkim ir steikim maitinimo verslą. Bet kitą vertus – o kodėl neatsidaryti per karantiną? Manau, čia pats geriausias laikas pasitikrinti savo idėją. Jei net tokiais laikais išgyvensime, tai bus įrodymas, kad esame verti ir reikalingi.
Tikiu, kad darome teisingus ir reikalingus dalykus, o tokiems – visada tinkamas laikas
Tikiu, kad darome teisingus ir reikalingus dalykus, o tokiems – visada tinkamas laikas. Daug norinčių pasinaudoti jau patikrintomis idėjomis, kurios kažkam suveikė. Taip formuojasi mados. O mes miname naują takelį, kuriuo dar niekas nėjo arba bent jau ne ta kryptimi.
Mane net toks dejavu jausmas apėmė. Kai tik pradėjau užsiiminėti magnetukais, daugybė pažįstamų ir nepažįstamų žmonių mane „protino“, kad turėčiau mesti tokias nesąmones ir užsiimti kuo nors rimtesniu, nes iš magnetukų tikrai nepragyvensiu. Lygiai taip ir čia. Kai vos pradėjome, dalijomės idėja, ką darysime ir kai dar nebuvome atsidarę, tai tų blogio pranašų – nors vežimu vežk. Atrodo, kad kiekvienas pesimistas privalėjo užeiti ir pasakyti, kaip mums bus sunku, koks netikęs dabar laikas ir kad tikrai iš to neuždirbsim.
Atrodo, kad kiekvienas pesimistas privalėjo užeiti ir pasakyti, kaip mums bus sunku
O dar kai sužinodavo, kad neplanuojame gaminti veganiškų desertų... būdavome svetimųjų akyse visiški neišmanėliai. Anot jų, jei kas ir būtų iš mūsų pirkę, tai tik veganai. O mes ketvirtą mėnesį sėkmingai veikiame ir dar nespėjome pasiūlyti nei vieno veganiško pyragėlio, o norinčių sveikų desertų tiek, kad nespėjame – poreikis pranoksta dabartines mūsų galimybes.
Jūsų desertai ypatingi tuo, kad juose nėra cukraus bei baltų miltų. Iš ko gaminate skanėstus?
Yra vietų, kurios giriasi, kad nenaudoja pridėtinio cukraus, bet visus desertus gausiai saldina datulių ar agavų sirupais ir taip išgauna saldumą. Deja, toks saldumynas mažai naudingesnis už cukrinį, kadangi ne ką mažiau užkelia cukraus lygį kraujyje už cukrinių runkelių cukrų. Vietoje paslėptų cukrų mes naudojame saldiklius iš gamtos, kurie turi žemą glikemijos indeksą, nekelia cukraus lygio kraujyje, taigi ir nedaro su tuo susijusios žalos organizmui. Į desertus dedame steviją ir eritritolį, kuriuos net diabetikai naudoja. Abu šie saldikliai yra labai jautrūs ir gaminti su jais – nemenkas iššūkis.
Baltų miltų nenaudojame todėl, kad tai yra tušti angliavandeniai
Baltų miltų nenaudojame todėl, kad tai yra tušti angliavandeniai. Jie labai pigūs, su jais labai lengva dirbti, bet organizmui iš jų mažai naudos. Vietoje jų renkamės viso grūdo avižas ir ekologiškus ruduosius ryžius. Sukurti ne tik sveikus, bet ir skanius desertus naudojant visagrūdžius miltus yra sudėtinga. Tam reikalingos ne tik tam tikros žinios, bet ir kūrybiškumas, kurio, laimei, netrūksta už receptus atsakingam Deividui.
„Daktaras desertas“ skamba taip žaismingai, kokia pavadinimo atsiradimo istorija?
Norėjome lietuviško ir esmę nusakančio, aiškaus pavadinimo, kuris dar būtų ir žaismingas. Išsigryninome svarbiausius mūsų veiklos punktus – desertai plius sveikumas. Pavadinimas turėjo atliepti juos abu. Ir galiausiai per labai trumpą idėjų šturmą lyg iš dangaus nužengė „Daktaras Desertas“. Iškart supratome, kad čia TAS pavadinimas. Neliko jokių dvejonių, „Daktaras desertas“ atitiko mūsų koncepciją, planuojamą komunikacijos stilių. Galvojome, kad gal turėsime kažkokių vaistinės atributų, gal per tai eisime, bet kai atsirado „Daktaras Desertas“, viskas tiesiog nuostabiai sugulė į lentynėles. Daktaras turi ne tik medicininių, bet ir mokslinių, kūrybinių asociacijų.
Ar savo aplinkoje pažįstate daug daktarų? Jie mėgaujasi jūsų kurtais gardėsiais?
Dabar jau pažįstame. Ir daug. Jei vestume statistiką, tai medicinos darbuotojai ir jų bičiuliai tikrai atsidurtų „Daktaro Deserto“ pacientų viršūnėje. Gydytojai ne tik sau mėgsta pirkti, bet ir kolegoms dovanoja, net ir savo pacientams yra pirkę. O gydytojų draugų tarpe – mūsų desertukai dabar yra privalomas priedas prie dovanos.
Kiek skirtingų desertų jau esate sukūrę?
Kol kas turime tris bazinius desertus ir jų variacijas. Tai – vaisių ir uogų panakotos su kokoso grietinėle ir ekologišku jogurtu be laktozės. Subtiliai puošnūs varškės sūrio pyragėliai su vyšniomis, mėlynėmis arba šviežiomis šilauogėmis (juos labai dažnai žmonės renkasi laukdami svečių ar švenčių progomis). Ir tiramisu su juodąja kakava: visagrūdis biskvitas, išmirkytas espreso kavoje, romo aromatas, maskarponės sūris ir ekologiškas jogurtas.
Gydytojų draugų tarpe – mūsų desertukai dabar yra privalomas priedas prie dovanos
Seniai žadame papildyti asortimentą veganiškais ir keto dietai tinkamais desertais. Taip pat tortais ir naujais pyragaičiais. Deja, su dabartine paklausa nespėjame net ir turimo aosrtimento užtektinai pyragaičių prikepti ar pamiegoti, tai ką jau kalbėti apie naujienas. Neseniai „daktarų“ komanda pasipildė dar vienu žmogumi, bet ir jo negana – jau ieškome dar vieno. Jau nebežinome, kiek reikia darbuotojų, kad galėtume nors kiek atsikvėpti ir atsidėti svarbiems dalykams, kuriuos turime padaryti.
Dažnai ekologiški produktai Lietuvoje kainuoja daugiau, ar jūsų desertų kainos „nesikandžioja“?
Iš pažiūros mūsų desertai kažkam gali pasirodyti nepigūs, bet jei įvertinsite, ką gaunate vienu ar kitu atveju, tai ta kaina – išties maža. Vietoje cukrų ar tuščių angliavandenių palepinate organizmą ne tik skaniu, bet ir sveiku desertu, kuris gausus skaidulinių medžiagų, mineralų, vitaminų ir nekelia cukraus lygio kraujyje, nors yra ne mažiau saldus ar skanus.
Mūsų pacientai negali atsistebėti, kad valgyti desertus gali būti sveika. Taip, gali. Tik reikia išimti tai, kas organizmui žalinga įprastuose desertuose ir pridėti to, kas naudinga. Tokiu atveju, desertas gali būti ne mažiau maistingas ir naudingas nei įprastas visavertis maistas.
Kas buvo atsakingas už produktų dizainą, svetainės pateikimą ir kitus dalykus?
Dalį darbų pasidarome patys, dalį patikime profesionalams.
Pavyzdžiui, interneto svetainę sudėliojau pats, nes supratau, kad bus paprasčiau pačiam pasėdėti naktelę kitą nei išaiškinti svetainių kūrėjui, kas kaip turėtų būti.
Smagu, kai dirbi su savo srities profesionalais, bet jei dirbi tik su jais – tai galutiniame rezultate gali atrodyti kaip visi kiti, kurie dirba tik su jais. Manau, reikia palikti vietos ir saviraiškai, savitumui, nereikia nuvertinti savęs, savo skonio. Geriausia – miksas tarp profesionalo prisilietimo ir savęs.
Mūsų interjerą padėjo įgyvendinti renginių dizaino ir dekoravimo profesionalai iš „Baltos studijos“, kurie be kita ko yra ir „Daktaro Deserto“ kaimynai. Man labai patinka Mantės ir jos vyro Donato darbas. Jie nekuria butaforinio interjero aplinkui, o priešingai – ieško kaip išryškinti kliento poreikius, juos įgyvendinti.