Originalios vestuvės Madeiroje: Ernesta ir Giedrius susituokė ten, kur amžinas pavasaris

Vienoje iš pagrindinių salos sostinės Funšalio bažnyčių santuokos sakramentą priėmusi pora ten buvo pasitikta nuotakos draugės dainininkės Urtės Šilagalytės giedama „Ave Marija“, jiems buvo perduotas Popiežiaus palaiminimas. Įsimylėjėlius sutuokęs vietos kunigas juokaudamas pažadėjo, kad jei ateityje atsiras ir daugiau čia norinčių tuoktis lietuvių, jis išmoks mūsų kalbos.

Amžiną ištikimybė vienas kitam prieš Dievą prisiekę jaunieji iš bažnyčios pateko tiesiai ant gėlių kilimo ir į žydinčiomis kompozicijomis išpuošto miesto šurmulį – tuo metu Madeiroje vyko gėlių paradas. Jaunikį vietiniai pavaišino vietiniu gėrimu – punšu, gaminamu iš naminės degtinės, medaus ir citrinų.

Švenčiančiame Funšalio mieste neliko nepastebėta ryški nuotaka. Jos fantazijas įgyvendino ir įspūdingą suknią sukūrė Londone gyvenanti dizainerė Kristina Laukineitienė. Ji dirba mados namuose, kurių klientės yra tokios įžymybės kaip Angelina Jolie, Gwyneth Peltrow, Beyonce, Eva Longoria.

Nuotakos veržlų temperamentą pabrėžė ir spalvingi, masyvūs jos bičiulės Elvyros Monginienės papuošalai – auskarai ir kojos raištis. 

Efektingą puokštę, kurią jaunamartė pamatė tik bažnyčioje, pasitaręs su vestuvių planuotoja Kristina Kaikariene, sukūrė floristas Antanas Mažonas. Jis nuo maždaug trisdešimties strelicijų nuskynė žiedlapius ir iš jų sudėliojo vieną didelį žiedą – vadinamąją glameliją. Netradicinę puokštę užbaigė masyvus, beveik nuotakos batelius siekiantis žalias šilko kutas. 

„Tai, kas man buvo įteikta prieš ceremoniją bažnyčioje, buvo ne gamtos, o talentingų rankų kūrinys, – džiaugėsi nuotaka. – Kristina užsiminė, kad tokios puokštės Lietuvoje dar neturėjo nei viena nuotaka. Jeigu ji būtų kuriama gimtinėje, kainuotų ne vieną šimtą eurų.“ 

Ši netikėta kompozicija neliko nepastebėta į Madeiros gėlių festivalį susirinkusių floristų. Ne vienas prašė, jei negalima fotografuoti nuotakos, tai gal ji leistų įamžinti bent puokštę.

Ernestai ir Giedriui čia pat, gatvėje, buvo surengta nacionalinių šokių pamoka, kurią vainikavo tradicinis salos vestuvių elementas – poros bučinys atsiklaupus ant raudonos jaunikio liemenės. 

Paskui jaunavedžiai važiavo į fotosesiją ant uolų, o vakare jų laukė puota nacionalinėmis Madeiros gėlėmis – strelicijomis – išpuoštoje atviroje viešbučio terasoje. Šios gėlės dar vadinamos rojaus paukštėmis. Lietuvoje – egzotiškos ir prabangios, Madeiroje jos auga po atviru dangumi. Vien stalų papuošimams strelicijų buvo panaudojo apie du šimtus. Prie jų puikiai derėjo mums nepažįstamos gėlės sunkiai ištariamais pavadinimais - raudonieji gaismiai ir banksijos. 

Į vestuves susirinkusius svečius žavėjo ir natūralios dekoracijos – miesto žiburiai, Atlanto vandenynas ir nuostabus saulėlydis. „Tokią scenografiją būtų nelengva sukurti“, – juokėsi vedybų planuotoja. 

Maždaug trisdešimt į vestuves susirinkusių poros artimųjų ir bičiulių buvo vaišinami gausybe įvairiausių jūrų gėrybių, jie galėjo paragauti pas mus neregėtų vaisių. Aišku, laisvai liejosi Madeiros vynas. Nuobodžiauti neleido vakarą vedęs ir muzikinius svečių pageidavimus pildęs Gytis Balčiūnas. Buvo nuoširdu, be galo linksma ir tikra.     

Kodėl šią Portugalijai priklausančią salą pora pasirinko vestuvėms?

„Ji mūsų akiratyje atsirado visai netyčia – iš pradžių svajojome apie tolimus šiltus kraštus. Tačiau norėjome, kad tą svarbią dieną su mumis būtų tėvai, draugai, todėl nusprendėme tuoktis arčiau. Galvojome apie Italiją. Tačiau mano draugė Kristina Kaikarienė pakvietė nuskristi atsikvėpti į Madeirą. Iš sykio susižavėjau jos jaukumu, spalvomis, mane užbūrė tenykštės bažnyčios – po viešnagės supratau, kad tekėti noriu tik čia ir per didžiausią tos salos šventę – gėlių paradą“, – pasakoja Ernesta. 

Ji dešimt metų gyvena Londone, šiuo metu dirba ten esančiame „Grožio chirurgijos“ klinikos filiale. Jos išrinktasis Giedrius Anglijoje – jau vienuolika metų, sukasi statybų versle.

Santuokai subrendusi pora norėjo, kad vestuves ilgai prisimintų ne tik jiedu, bet ir svečiai. Joms rengiantis nuotaka vedybų planuotojai užsiminė, kad svajoja apie paprastą, šiltą, gaivią, įkvepiančią kaip saulėtekis šventę. Po jų prisipažino – tai buvo išties stebuklinga.