Originalusis prozininkas Franzas Kafka: vidiniai demonai, moterys ir baugus tėvo šešėlis

Franzo Kafkos nekrologe Milena Jesenská rašė: „Jis buvo drovus, švelnus, geras, bet jo knygos – liguistos ir žiaurios. Jam atrodė, kad pasaulis kupinas nematomų demonų, kurie naikina beginklį žmogų“ / Vida Press nuotrauka
Franzo Kafkos nekrologe Milena Jesenská rašė: „Jis buvo drovus, švelnus, geras, bet jo knygos – liguistos ir žiaurios. Jam atrodė, kad pasaulis kupinas nematomų demonų, kurie naikina beginklį žmogų“ / Vida Press nuotrauka
Julė Šiurkutė
Šaltinis: Žmonės
A
A

Čeko Franzo KAFKOS (1883–1924) romanai ir apsakymai atveria grėsmingą, bauginantį pasaulį. Jį kūrė ne tik rašytojo vaizduotė, bet kankinę demonai.

LAIŠKAS. Franzas nekentė tėvo, o save smerkė už tai, kad jo nekenčia, – tikėjo, kad pats kaltas, jog tironas Hermannas Kafka jo gyvenimą pavertė pragaru. Rašytojas nebandė ištrūkti iš šių gniaužtų. Tik sužinojęs, kad serga džiova, parašė tėvui laišką. Jame pasakojo, kokios vaikiškos nuoskaudos jį pavertė hipochondriku, skatino depresiją, vertė galvoti apie savižudybę... Laiškas tėvo nepasiekė. Franzas jo nedrįso įteikti, paprašė mamos, o ponia Julie Kafka, sužinojusi, ką turi perduoti, išsigando pasekmių ir laišką paslėpė.