Oskarą Koršunovą apstulbino prezidento apsilankymas jo teatre: „Būtent taip kuriama kultūra“
Sekmadienį Oskaras Koršunovas savo teatre sulaukė garbingų svečių. Kiek netikėtas Dianos ir Gitano Nausėdų vizitas režisieriui paliko didžiulį įspūdį. Prezidentas ir pirmoji šalies ponia atvyko pasižiūrėti spektaklio „Žmogus iš Podolsko“.
Kaip pasakoja O. Koršunovas, likus keturioms valandoms iki spektaklio pradžios su juo susisiekė prezidento patarėja ir pasiteiravo, ar dar yra galimybė patekti į spektaklį, mat bilietų įsigyti buvo nebegalima.
„Nespėjęs praryti košės aš atsakiau, jog žinoma, mes turime rezervinių vietų“, – pasakojo O. Koršunovas. Paskambinęs į teatrą jis paprašė darbuotojų pasiruošti sutikti svarbius svečius.
„Kaip žinia, prezidentus teatre geriausiu atveju galima pamatyti nebent per Naujuosius metus „Traviatoje“, kur visi apsirengę smokingais ir užsimaukšlinę fanaberiškus snukelius. O čia yra alternatyvus teatras, neatliepiantis net elementarių tokio rango žiūrovui sąlygų. O dar „Žmogus iš Podolsko“. Tikrai geras spektaklis, bet vis dėl to tai ne Marcinkevičiaus „Katedra‘“ ar Tumino „Maskaradas“, – stebėjosi žinomiausias šalies režisierius.
Penktą valandą OKT teatras buvo apžiūrėtas atitinkamų saugos tarnybų. Ir, kaip pasakoja O. Koršunovas, septintą valandą, nė kiek nepavėlavęs, Gitanas Nausėda ir pirmoji Lietuvos ponia jau sėdėjo mažoje OKT salėje, apsupti gan sutrikusių OKT teatro gerbėjų.
„Spektaklis praėjo puikiai, ir tiesą pasakius, ne be prezidento ir pirmosios ponios pagalbos, nes jie visiškai atvirai reagavo, juokėsi ten, kur juokinga, ir labai rimtai žiūrėjo ten, kur visai nejuokinga. Žiūrovas irgi labai greitai apsiprato ir atsipalaidavo. Kas nebuvo OKT teatre, nežino jo salės specifikos. Ten žiūrovus ir aktorius skiria vos pusė metro ir ne vietoje parodyta prezidentinė rimtis būtų tiesiog nunešusi spektaklį. Po spektaklio pirmoji Lietuvos pora vieni pirmųjų atsistojo ploti.“
O. Koršunovas sako, kad po to laukė šiltas pokalbis su aktoriais.
„Mes aprodėme savo teatrą, ofisus, jeigu juos taip galima pavadinti, ir mažą kambarėlį su vienu veidrodžiu, kuriame persirengia aktoriai, tarp kurių, beje – ne vienas Nacionalinės premijos laureatas. Visa tai labai nustebino prezidentą. Ir ypač Lietuvos pirmąją ponią.
Pasirodo, dabartinis prezidentas mūsų teatre svečiuojasi jau ne pirmą kartą. Tiksliau, svečiavosi kai juo dar nebuvo. Ypač jam patiko Juozo Budraičio „Paskutinė Krepo juosta“.
Pasakysiu atvirai – aš tai laikau rimtu valstybiniu įvykiu. Atsižvelgiant į paskutiniu metu labai įtemptą prezidento grafiką, atėjimas į neformalų ir nekonformistinį teatrą yra pats geriausias ženklas valstybei, koks tik gali būti. Ne pirmą kartą į mano spektaklius ateina prezidentai. Bet tai būdavo LNOBT arba LNDT. Valdas Adamkus, pamenu, vos vos iškentėjo triukšmingą „Oidipą karalių“, o Dalia Grybauskaitė, tiesą pasakius, labai jautriai sureagavo į Marcinkevičiaus „Katedrą“. Dėkodama kūrybinei komandai ji net apsiašarojo.
Ko gero, mes vieninteliai Lietuvoje regėjome jos ašaras. Bet vis dėl to tie vizitai buvo iš anksto suplanuoti ir protokoliški. O čia nebuvo jokio protokolo. Man tai priminė skandinavų prezidentus, į darbą važinėjančius dviračiais. Ir jeigu mes Lietuvoje kalbame apie kultūrą ir jos reikšmę, tai būtent taip ji ir yra kuriama.“
Žinomas režisierius po savo šia istorija paliko komentarą, kad jokiu būdu nesiekia įsiteigti jokiai esamai valdžiai. Ir visus, kuriems atrodo kitaip, paragino dar kartą paskaityti jo tekstą. „Man tai suteikia vilties. Ir aš pradedu tikėti valstybės gerove“, – pabrėžė jis.