„Oskarai“ tokios jautrios kalbos dar nematė: Ke Huy Quano istorija ir graudina, ir įkvepia

„Oskaro“ apdovanojimą už geriausią antraplanį vaidmenį filme „Viskas iškart ir visur“ laimėjęs Ke Huy Quanas savo emocijų kupiną kalbą pradėjo kreipdamasis tiesiai į mamą:

„Mano mamai 84 metai ir ji yra namuose, žiūri televizorių – su ašaromis sakė jis. – Mama, aš ką tik laimėjau „Oskarą“!“

Toliau Quanas kalbėjo apie savo nepaprastą kelią į aktorystę, pirmiausia paminėdamas metus, kuriuos jis praleido pabėgėlių stovykloje po to, kai jo šeima 1978 m. pabėgo iš Vietnamo.

„Kažkokiu būdu atsidūriau čia, didžiausioje Holivudo scenoje. Sakoma, kad tokios istorijos nutinka tik filmuose. Negaliu patikėti, kad tai nutiko man. Tai yra amerikietiška svajonė!“

Jis taip pat padėkojo savo broliui ir žmonai: „Ačiū mano gyvenimo meilei, kuri 20 metų mėnesis po mėnesio, metai iš metų man sakė, kad ateis mano laikas.“

Savo kalbą Ke Huy užbaigė žodžiais: „Svajonėmis reikia tikėti, aš savo beveik buvau atsisakęs. Visiems jums, prašau, išlaikykite savo svajones gyvas. Labai ačiū, kad priėmėte mane atgal – aš jus myliu!“

Ši pergalė įprasmino nepaprastą Quano, kuris profesionaliai nevaidino beveik 20 metų, sugrįžimą į Holivudą. Vaikystėje jis atliko įsimintinus vaidmenis dviejose 80-ųjų klasikinėse juostose „Indiana Džounsas ir pražūties šventykla“ bei „The Goonies“, tačiau užaugęs sunkiai rado darbą, nes azijiečių kilmės aktorių vaidmenys Amerikoje buvo ypač reti. Keletą metų jis praleido už kameros, kūrė kovų choreografiją X-Menams ir buvo Wong Kar-wai režisieriaus asistentas filme „2046“.

Tačiau po 20 metų pertraukos Quanas buvo įkvėptas dar kartą pabandyti vaidinti ir netrukus gavo vaidmenį filme „Viskas iškart ir visur“. Jo vaidmuo pelnė puikių atsiliepimų ir daugybę apdovanojimų. Prieš laimėdamas „Oskarą“ jis atsiėmė „Auksinį gaublį“ ir tapo pirmuoju azijiečiu, laimėjusiu kino aktorių gildijos apdovanojimą.