„Miestas, į kurį norisi grįžti. Čia atvažiavęs ir naujų įspūdžių pasisemi, ir pailsi“, – neslepia teatro režisierius Oskaras KORŠUNOVAS (55). Su mylimąja tapytoja Egle Karpavičiūte (40) jiedu pasinėrė į Venecijos grožį ir čia iki lapkričio pabaigos vyksiančią Venecijos bienalę.
Kokia jus pasitiko Venecija?
Sausa, saulėta, gražu. Pirmas dienas džiaugėmės tik miestu. Jokios naujienos nepasakysiu, bet Venecija – unikali. Apskritai vanduo, vandens stichija man labai svarbu, todėl miestas ant vandens – pats gražiausias vaizdas mano sielai. Ir šiaip visko čia būta: ir meilės istorijų visokių, ir... kartą vos nenuskendau viename kanale. Šis miestas man labai daug ką primena...
Ne kartą Venecijos bienalės teatro programoje rodžiau savo spektaklius. Gal 1999 metais pirmą kartą ten pristatėme „Roberto Zucco“. Scena buvo laivų statykloje, todėl finalą sugalvojau ypatingą: kai Roberto Zucco šoka nuo stogo, atsidaro doko vartai ir atsiveria naktinės Venecijos panorama. Roberto atsikelia ir išeina į Veneciją. Įdomu tai, kad tai buvo tikras asmuo ir jis iš tiesų gyveno Venecijoje. Simboliškai išėjo į savo miestą... Man pačiam įspūdis tada buvo pribloškiantis. Po šešiolikos metų, 2015-aisiais, Venecijos bienalėje rodėme „Hamletą“, dar po metų – „Žuvėdrą“.