Oskaras Koršunovas Madride buvo priverstas nutraukti vos prasidėjusį spektaklį
„Tokių gastrolių dar neturėjome“, – po kelių Madrido scenoje ištikusių netikėtumų lyg sutarę kartojo režisieriaus Oskaro Koršunovo aktoriai. Staigmenų pateikė ne tik Ispanijos sostinė. Jau dabar šis rudens gastrolių maratonas, dar spalį prasidėjęs Gruzijoje ir Armėnijoje bei lapkričio pabaigoje pasibaigsiantis Prancūzijoje, aktoriams yra vienas įsimintiniausių.
Gruzija, Armėnija, Rumunija, Ispanija bei Prancūzija – tokiu maršrutu po Europą šį rudenį juda O. Koršunovas ir jo OKT/Vilniaus miesto teatras, tarptautiniuose festivaliuose pristatantis spektaklius „Dugne“, „Žuvėdra“ bei „Paskutinė Krepo juosta“.
2016-uosius teatras pradės svarbiausiomis metų gastrolėmis. Tai beveik mėnesį truksiantis „Hamleto“ trupės turas po Kiniją, kurio metu trijuose didžiausiuose šalies miestuose bus parodyta net 15 spektaklių.
Kultūriniai skirtumai Kaukazo šalyse
Gastrolių maratoną trupės aktoriai pradėjo vizitu į Kaukazo šalis. Spektaklis „Dugne“ buvo pristatytas tarptautinio Tbilisio teatro festivalio (Gruzija) bei festivalio „Highfest“ Jerevane (Armėnija) publikai. Prieš kiekvienas gastroles į kitokios kultūros šalis kirba šioks toks nerimas. Ypač kuomet pristatomas toks publikos bei aktorių ryšiu paremtas spektaklis kaip „Dugne“.
„Nors mūsų įpročiai ir papročiai labai skiriasi nuo gruzinų ar armėnų, man atrodo, mes buvom suprasti, ir tie plojimai nebuvo vien tik mandagumo gestas. Nors, kaip dar nėra buvę „Dugne“ pasirodymuose, mes vaidinome būdami ant scenos, o žiūrovas žiūrėjo iš salės. Galvojome, jog pokalbis bus labai sudėtingas. Bet Dainiaus Gavenonio pastangos tirpdė visas sienas“, – gastroles prisimena aktorius Rytis Saladžius.
„Pagrindiniai aktoriai teisingai sužaidė savo kaip svečio, atvykusio pas juos į svečius, momentu – juk Kaukazo šalys garsėja savo svetingumu ir užstalės broliavimusi. Tai tapo raktu griaunant ketvirtąją sieną tarp aktorių ir publikos“, – kolegai antrino aktorius Tomas Žaibus.
Kelionė kalnų keliukais tarp Tbilisio ir Jerevano truko 9 valandas. Tik atvykus trupę pasitiko ne itin maloni staigmena – festivalio organizatoriai buvo įsitikinę, jog aktoriai įprastai intymioje kamerinėje erdvėje rodomą spektaklį vaidins milžiniškoje salėje. Galiausiai derybų dėka pavyko „nukirpti“ dalį salės, tačiau neįprastai didelė riba, skyrusi aktorius ir žiūrovus, išliko.
„Dainius Gavenonio vaidinamas Satinas išreiškė žiūrovams susirūpinimą dėl įprastai „Dugnui“ nebūdingos erdvės ir apskritai – kaip pradėti spektaklį? Dviguba tiesa, tiek buvimo čia ir dabar, tiek spektaklio, panaikino rampą ir žiūrovai tapo tais jaukiais šeimininkais, priimančiais mus ir visą „Dugne“ vykstantį aktą. Vėliau sekęs eilėraštis apie tautų brolybę iškasė ketvirtos sienos pamatus geram spektakliui. Gavosi toks liaudies kūrybos vakaras gerąja to žodžio prasme. Manau, Kazachstano atstovai, stebėję spektaklį Armėnijoje, tikėsis to paties“, – apie užsimezgusį ryšį kalba T.Žaibus.
Aktorius ne atsitiktinai mini Kazachstano atstovus. Spektaklį įdėmiai stebėjo tarptautinio Almatos festivalio organizatoriai. Jų vizitas nebuvo bevaisis – jau vasario mėnesį „Dugne“ bus pristatytas viename pagrindinių Kazachstano miestų.
Sustabdytas „Žuvėdros“ spektaklis Madride
Dar didesni netikėtumai „Žuvėdros“ trupės laukė Madride, festivalyje „Una mirada al mundo“. Čia O.Koršunovui teko stabdyti tik prasidėjusį spektaklį.
Tokio drastiško sprendimo priežastis – nežinia iš kur atsiradęs įkyrus cypimas, apėmęs visą salę. Vaidinti tokiomis sąlygomis tapo nebeįmanoma.
„Keistas jausmas. Nelabai žinojomem, nuo kurios vietos geriau tęsti spektaklį – ar, remiantis pjese, kur Konstantinas nutraukia savo spektaklį, o visi kiti aptarinėja, kas įvyko, ar vėl kartoti tą vietą, kurioje buvo nutrauktas realus spektaklis ir komentuoti tai. Oskaras pasakė, jog nesutvarkius to cypimo toliau nevaidinsime, nes tai vargina žiūrovus ir niekas negali susikaupti“, – kuriozišką situaciją prisimena aktorė Airida Gintautaitė.
Kurtinančio cypimo priežastis slypėjo pačioje netikėčiausioje vietoje – salės darbuotojo racijoje ir jos skleidžiamame dažnyje. Išsprendus problemą, aktoriai sugrįžo į sceną ir spektaklis buvo pratęstas.
„Pamenu, kartą žiūrėjau spektaklį kaip paprasta žiūrovė, kuomet susiklostė panaši situacija ir spektaklis buvo sustabdytas. Pagalvojau, kaip aktoriams turėtų būti nesmagu. Ir štai, Madride išpuolė tokia pat situacija. Pradžioje sąmonė net nepagavo, kad tai vyksta iš tikrųjų“, – prisimena jauniausia trupės aktorė Agnieška Ravdo.
Tokia nekasdieniška spektaklio pradžia neišmušė iš vėžių ir aktoriaus Kirilo Glušajevo. Jam bei aktoriui Martynui Nedzinskui netikėtumai scenoje – kone kasdienybė.
„Su Martynu ir kitais kolegomis turime improvizacijos-sporto teatrą, tad su tam tikru „extreem`u“ scenoje susiduriame nuolatos. Tad tokie nesklandumai buvo staigmena, tačiau ne šokas. Greičiau kūrybinis iššūkis, kurį priėmėme kaip duotybę ir nepasimetėme. Galiausiai, mano vaidinamam Medvedenkai tai buvo dar viena proga betarpiškai prabilti apie savo kaip mokytojo socialines bei finansines problemas, kas sukėlė supratimo ir užuojautos juoką ispanų auditorijoje“, – prisimena K.Glušajevas.
Nesklandumai nesutrukdė spektaklio vyksmo
Kaip aktoriams elgtis, kuomet scenoje nutinka tokia neįprasta situacija? Panašu, jog „Žuvėdros“ aktoriai atrado idealų sprendimą, techninius nesklandumus organiškai pavertę spektaklio dalimi.
„Tai buvo gera adrenalino dozė. Po sustabdymo nebuvo daug laiko filosofavimams ir apmąstymams, kas čia dabar įvyko – vos tik priėmus tą situaciją kupiniems nerimo teko vėl grįžti į spektaklį. Tai davė papildomo „draivo“. Martynas iš karto visu šimtu procentų sutelkė žiūrovų dėmesį bei ištraukė mus iš tos duobės. Tada atsirado labai gražus ir stiprus ryšys tarp mūsų ir publikos“, – prisimena A.Ravdo.
Pirmojo spektaklio stabdymas dėl kurtinančio cypimo – ne vienintelis jėgų iš šalies įsiterpimas į „Žuvėdros“ vyksmą. Antrąjį spektaklį stabdė žiūrovai, apeliuodami į ne itin gerai matomus titrus. Šiai problemai išspręsti pakako akimirkos ir publika audringomis ovacijomis leido suprasti, jog dabar tikrai viskas gerai.
„Žinoma, tai kiek sutrikdė, tačiau nesutrukdė. Visų pirma, Martynas puikiai susitvarkė su visais trukdžiais: tiek su cypimu, tiek su replika iš salės, jog nesimato titrų, tiek su lietumi, trečiame spektaklyje garsiai „kalusiu“ į teatro stogą. Pamenu, ji net šyptelėjo, rodydamas į lubas, tarsi sakydamas: ką, ir vėl trikdžiai Trepliovo spektaklyje? Bet ta liūtis Madride irgi buvo pateisinta – juk Rasos Samuolytės Maša sako, jog tvanku, tuoj prasidės liūtis. Na, ir prasidėjo“, – pasakoja A. Gintautaitė.
K.Glušajevas taip pat pritaria kolegoms, jog nei vienas netikėtumas nebuvo pajėgus išderinti „Žuvėdros“.
„Pertrauka spektaklio neišderino. Jo režisūra yra labai tiksli, visi įvykiai ir akcentai sudėlioti mikroskopiniu tikslumu, todėl tema žiūrovus tikrai palietė. Juolab, kad visi aktoriai yra asmenybes, sugebančios mobilizuotis ir scenoje daryti stebuklus, nepriklausomai nuo to, ar neplanuota pertrauka sukėlė stresą ar suirutę kiekvieno jų viduje. Būtent todėl dalis žiūrovų net nesuprato, jog šie nesklandumai buvo siurprizas visai kūrybinei grupei“, – teigia K.Glušajevas.
Techninius trukdžius palaikė genialia aktorių improvizacija
Kaip tokie trikdžiai paveikia ryšį tarp aktorių ir publikos, kuris „Žuvėdroje“ yra itin svarbus? Pasak aktorių, taip netikėtai susiklostęs spektaklis tik dar labiau ištrynė juos skyrusią ribą.
„Manau, jog Madride prisibeldėme iki tų širdžių, kurios buvo pasiilgusios kitokio spektaklio. Na, ne tradicinio su visomis teatrinėmis sienomis. Tai buvo labai gražus bendravimas su žiūrovais. Pamenu, visi lyg per koncertą sutartinai paplojo, tarsi leisdami suprasti, jog jau matosi titrai, išspręstos kitos problemos bei galime tęsti toliau. Pajutau, jog kartu įveikėme ta ketvirtąją teatro sieną“, – prisimena A. Gintautaitė.
„Tos gyvos reakcijos, lydėjusios mus visą spektaklį, žiūrovų juokas, niuansų „pagavimas“ ir ilgi, nesibaigiantys aplodismentai yra įrodymas, jog publika mus išgirdo, suprato ir įsileido“, – teigia A. Ravdo.
Beje, dauguma žiūrovų, stebėjusių „Žuvėdrą“ Madride, buvo įsitikinę, jog visi šie trikdžiai – ne realios techninės problemos, o genialios režisūros bei improvizacijos vaisius.
„Po spektaklio bendravau su žiūrove, kuri sakė, jog greičiausiai nėra lengva taip įtikinamai surežisuoti ir suvaidinti techninius nesklandumus, nutraukti spektaklio veiksmą bei surengti improvizuotą „stand up‘ą“ su užsienio publika“, – pasakoja K.Glušajevas.
Jau lapkričio pabaigoje OKT/Vilniaus miesto teatras išvyksta į Prancūziją. „Žuvėdra“ bus pristatyta Kano mieste vykstančio festivalio „Les Boreales“ publikai.