Paaiškėjo, kas tie berniukai istorinėje Sausio 13-osios nuotraukoje

Žurnalistė, rašytoja Akvilė Kavaliauskaitė, apsilankiusi fotografijos parodoje Sausio 13-osios įvykiams atminti, paskelbė vienoje nuotraukoje pastebėtų herojų – penkių berniukų – paiešką. 

Žinia apie ieškomus berniukus tučtuojau apskriejo internetą, A.Kavaliauskaitė sulaukė šimtų jai padėti bandžiusių žmonių žinučių.

Ieškotus berniukus, kurie dabar – suaugę vyrai, A.Kavaliauskaitė, pasitekusi socialinį tinklą, rado per dieną. Šiandien ji jau žino, kur kiekvieną jų nuvedė gyvenimas. 

Jų istorijas A.Kavaliauskaitė papasakojo savo „Facebook“ tinklo paskyroje:

„Lygiai prieš 25-erius metus, kai mama išvažiavo į Vilnių, o aš likau namuose su močiute, man aiškiai pasakė: vyksta labai rimti dalykai, laisva Lietuva nugalės, bet vaikams ten geriau nebūti. Kaip liudija per dieną garsenybe tapusi nuotrauka, vaikų ten vis dėlto buvo. Ir per šiandien sužinojau, kas jie. Išskyrus vieną – to, kuris nusisukęs, kol kas niekas neatpažino. Gal dar atpažins. Trumpai aprašysiu, kas yra šie gražūs berniukai ir ką jie veikia dabar.

Pradėsiu nuo liūdnų naujienų. Berniukas pirmas iš kairės su pagaliu rankoje. Net keli šaltiniai patvirtino, kad tai Tomas Karpavičius.

Vilniuje buvo plačiai žinomas kaip Gavrošas. Vos prieš porą mėnesių jis atgulė Rokantiškių kapinėse. Tai tas pats bičas iš legendinio 1995 metų laidos „Prieštarauk” įrašo. 

„Tomas buvo geras žmogus ir tikras Lietuvos patriotas. Likimas jį nubloškė klystkeliais, bet, kiek man žinoma, paskutiniu metu jis pasikeitė, atsivertė į Dievą. Tomas buvo energingas vaikas, bet mirus tėvui, mama nebegalėjo su juo susitvarkyti. Nuo ko tiksliai mirė, nežinau”, – man rašė vienas jo draugas.

Berniukas antras iš kairės, pats aukščiausias – Vainius Vaitiekūnas. 

Prieš porą valandų su juo smagiai pakalbėjome telefonu. Vainius gyvena Vilniuje, turi žmoną ir du puikius vaikus, yra automobilizmo specialistas. Gyvenime Vainiui visko užtenka, sakė esąs laimingas, kad niekur neemigravo. Nors nesu didi jautruolė, bekalbėdama su juo, pajaučiau, kaip iš graudulio spaudžia gerklę. Gerąja prasme. 

„Kai šiandien iš ryto giedojo Lietuvos himną, aš atsistojau ir giedojau kartu. Aš puikiai atsimenu tuos įvykius. Nemanykit, kad mes ten atėjom pasimėtyti gniūžtėmis. Taip, galbūt atėjom vedami bandos jausmo, bet puikiai supratome, kur esame ir kodėl. Niekada nepamiršiu tos prie arbatos nusidriekusios eilės. Mus, vaikus, užleisdavo į priekį. Mes paimdavom arbatos ir nunešdavom žmonėms, stovintiems eilės gale, kad nesušaltų. Sveikinu visą Lietuvą su tokia svarbia sukaktimi”, – sakė Vainius.

Berniukas per vidurį. Šis mielo veido vaikinukas turbūt labiausiai apipintas legendomis. Visi atsimena, kad jis – Karlsonas. „O koks vardas?” – klausiu. „Nežinom, visi jį Karlsonu vadinom! Gal Vyciokas, gal – Vitalikas…”

Karlsonas – gyvas. Bet gyvenimas jį nuvijo ne pačiais lengviausias takais. Keli žmonės pasakojo, kad jį kartais galima pamatyti šlitinėjantį po Žvėryną. 

„Jo šeima nebuvo pavyzdinga”, – rašė vienas vaikystės draugas. Kiti rašė, kad vyras yra įvykdęs sunkių nusikaltimų. Kadangi neturiu patvirtintų šaltinių, ką tiksliai padarė Karlsonas, čia nerašysiu. Manykit, kad tiesiog vogė uogienę.

Berniukas, stovintis Karlsono dešinėje, – Vytautas Miškinis.

Iš ryto kalbėjom telefonu. Pasirodė puikus išsilavinęs žmogus. Šiuo metu dirba Londone, tačiau jau planuoja grįžti į Lietuvą. 

„Man net sunku patikėti, kiek daug Lietuva nuėjo į priekį nuo tos dienos, kurią ir šiandien neblogai atsimenu. Anksčiau Vilniuje turėjau barą, dabar dirbu Londone, bet taip pasiilgau Lietuvos... Taupau naujam verslui, kurį pradėsiu Vilniuje. Jau mažai liko!”

Vytautas prisiminė, kad nuotraukoje užfiksuotas rytas po to, kai važiavo tankai. Jūs galite įsivaizduoti? Prie Seimo? Kur mes daromės selfius, sakom, ką norim, ir pasiimam oranžinius dviračius, kažkada važiavo tankai?

Štai tokie berniukai. Labai ačiū visiems, kas padėjote ieškoti. Ne visos naujienos šiandien nudžiugino, bet aš myliu Lietuvą. Kai ji laisva, per parą galima padaryti stebuklus. Su švente visus!

Nusisukęs vaikinukas yra Danas Aliukonis. 

Jis laimingai gyvena Vilniuje, vedęs, turi 17 metų sūnų ir sėkmingai veikiančią įmonę: deda grindis, stato krosnis ir pirtis. Danas buvo susitikęs su Gavrošu, likus mėnesiui iki jo mirties. Susitikimą apibūdino taip: „Aprašyti jo istorijai neužtektų knygos.” Danas su šeima ir draugais šiąnakt keliauja slidinėti į Prancūziją. Gražių jam kalnų!“