Paaiškėjo „Šeši nuliai milijonas“ žaidusių benamių likimai: nuo Valinsko dovanos – iki tragiškos baigties

2003 metais televizijos eteryje pasirodė ypatingas laidos „Šeši nuliai milijonas“ epizodas – visi žaidimo dalyviai buvo benamiai: Julius Geležauskas, Vaclovas Šidlovskis ir Rimas Navickas.

Visi jie atsakinėjo į laidos vedėjo A.Valinsko klausimus ir savo žiniomis stebino žiūrovus. Vyrams puikiai sekėsi atsakyti į klausimus apie Lietuvos praeitį, klasikinius kūrinius ir visą tai, kas vyko iki jiems atsiduriant gatvėje. Tuo metu naujų įvykių jie nesekė – neturėjo tam galimybių.

Tačiau nepaisant to, J.Gelažauskas savo piniginę po laidos papildė net 3 tūkstančiais litų. V.Šidloviskis ir R.Navickas savo sąskaitoje turėjo po vienodą sumą, 500 litų, todėl laidos vedėjas pasiūlė jiems žaidimą toliau tęsti drauge. Šiems sujungus jėgas galiausiai jie tarpusavyje pasidalino 3 tūkst. litų. Primename, kad 2003 metais Lietuvoje minimali alga buvo apie 430 litų. Todėl tokios piniginės sumos buvo įspūdingos, o ypač gatvėje gyvenantiems asmenims.

Tinklalaidės „Trečia lentyna“ kūrėjai nusprendė pasidomėti, kaip šių vyrų gyvenimai susiklostė po laidos ir kaip apskritai A.Valinskui gimė tokia idėja, pakviesti benamius.

„Šioje laidoje ne kartą buvo, kaip aš sakau, teminiai žaidėjai. Buvo net viena laida, kurioje netiesiogiai dalyvavo iki gyvos galvos nuteisti kaliniai, kurie tam žaidimui kūrė klausimus. Aš pats buvau jų kamerose Pravieniškėse. Buvo žaidimai, kuriuose žaisdavo politikai, o kartą į galvą mums su kolegomis atėjo mintis padėti nuo konteinerių atėjusiems žmonėms grįžti į buvusį gyvenimą“, – prisiminė A.Valinskas.

Arūnas išdavė, kad kuriant tokią laidą neišvengta sunkumų. Norinčiųjų per vieną vakarą praturtėti buvo daug, tačiau laidos „Šeši nuliai milijonas“ kūrybinė komanda norėjo į šį reikalą žiūrėti kuo atsakingiau.

„Sunkiausia buvo ne idėją sugalvoti, o ją realizuoti. Mano buvęs klasiokas, dabar jau a.a. Arūnas Paliulis, kuris buvo vykdantysis prodiuseris, ieškojo tų žmonių. Per atranką gavome pretendentus, o vėliau jau kalbėjomės su jais ir rinkomės. Žiūrėjome, kad tai būtų pakankamai socialūs ir išsilavinę, kalbantys žmonės“, – tinklalaidėje „Trečia lentyna“ sakė A.Valinskas.

Tiesa, žiūrint archyvinę laidą daugeliui užkliūva, kad Arūnas benamius laidos dalyvius be jokių užuolankų vadino tiesiog „bomžais“. Tinklalaidės vedėjo paklaustas, kaip dabar vertina tokį savo kreipinį, televizijos ryklys paaiškino tokį savo pasirinkimą.

„Galbūt šis žodis skamba prastai, nes daug kas stengiasi įžvelgti įžeidimą, tačiau jis atkeliavo iš sovietinių laikų ir buvo oficialiai naudojamas protokoluose. Dokumentuose buvo užrašomas žmogaus vardas, pavardė, gimimo metai ir gyvenamoji vieta. O žmogaus, kuris buvo be gyvenamosios, trumpai buvo įvardijamas „bomž“. Tais laikais taip visi vadino. Laikai keičiasi ir per 35-erius metus valstybė pasikeitė tikrai labai smarkiai. Kalbu ne tik apie technologinius procesus. Atsiranda ir kitokios vertybės, keičiasi mąstymas. Todėl suprantu, kad savo laiku neįžeidus žodis dabar tapo žmogų menkinantis pavadinimas“, – samprotavo šoumenas.

Po laidos kai kuriems kilo įvairios mintys, buvo svarstymų, gal televizijos prodiuseriai benamiams uždavė lengvesnius klausimus, nes norėjo, jog šie po laidos turėtų daugiau pinigų?

„Jokių specialių klausimų jiems netaikėme. Juk žmonės kiekvieną savaitę žiūrėdavo žaidimą, todėl tikrai negalėjome jo vieną vakarą specialiai palengvinti, tiesiog mes tikrai atsakingai žiūrėjome į žmonių pasirinkimą. Dar prieš filmavimą kalbėjomės su jais ir žiūrėjome, ar rišliai kalba, ar ta kalba bendrinė ir panašiai. Norint juos parodyti blogai, daug pastangų nereikia, o norint parodyti gerai, reikia išties pasiruošti. O mes būtent ir norėjome juos parodyti gerai, nes norėjome padėti. Ir mums tai pavyko, aš labai didžiuojuosi tokia laida“, – tinklalaidėje „Trečia lentyna“ pasakojo A.Valinskas.

Skaudus Juliaus Gelažausko likimas

Žaidime „Šeši nuliai milijonas“ J.Geležauskas laimėjo didžiausią, iš visų trijų dalyvių, pinigų sumą. Per vakarą jo sąskaita pasipildė 3 tūkstančiais litų, o kaip jam klostėsi gyventi toliau domėjosi net LNK laida „Nuo…Iki...“, kurios archyvinius kadrus į viešumą vėl ištraukė tinklalaidė „Trečia lentyna“.

Praėjus keliems mėnesiams po laimėjimo Julius prisipažino turintis mylimą moterį ir už laimėtus pinigus visų pirma žadėjo pirmą kartą ją nusivesti į kiną, o paklaustas, kodėl ėjo į žaidimą sakė, jog tikrai ne dėl pinigų.

„Negalvojau apie pinigus, ėjau dėl įdomumo“, – šypsodamasis ant suoliuko tą kartą sakė Julius.

Tačiau jo linksmas veidas greitai apniuro, kai jis pats laidos vedėjai pasakė, kas sunkiausia gyvenant gatvėje.

„Žinai, kas sunkiausia? Kai eini vakare ir matai šviesas languose. O kodėl ne aš ten?“, – „Nuo... Iki...“ kalbėjo J.Geležauskas.

Tinklalaidės „Trečia lentyna“ vedėjui pavyko surasti Juliaus seserį, kuri papasakojo jo liūdną istoriją.

Paaiškėjo, kad dėl priklausomybės alkoholiui vyras dar iki filmavimo paliko šeimą ir išėjęs iš namų pasirinko girtuokliavimą. Sesuo tikino, kad vyrui norėjo padėti tėvai, dvi seserys, žmona ir dvi dukros, tačiau nieko padaryti negalėjo – jų pagalba nebuvo laukiama.

„Tai buvo didžiausias mūsų skausmas, net prisiminti sunku“, – „Trečiai lentynai“ sakė sesuo, kuri viešai savo tapatybės nenorėjo atskleisti.

Julius iki dalyvavimo laidoje „Šeši nuliai milijonas“ jau net 6 metus gyveno gatvėje ir glausdavosi Vilniaus nakvynės namuose. Jis pats televizijoje sake, kad benamiu jis tapo pasikeitus valstybės santvarkai – esą nemokėjo prisitaikyti.

Minėtai tinklalaidei Juliaus sesuo taip pat papasakojo, kad jis jau nuo vaikystės buvo labai protingas, mylėjo knygas ir svajojo būti jūreiviu. Devyniolikos sukūrė šeimą ir greitai tapo tėvu.

Du kartus įstojo į Elektromechanikos technikumą, tačiau abu kartus mokslus galiausiai metė. Tėtis jam esą padėdavo įsidarbinti gerose įmonėse ir gerai apmokomuose pozicijose, tačiau stiprėjanti Juliaus priklausomybė viską apsunkino, kol galiausiai vyras galėdavo išdirbti tik iki pirmos algos.

Kaip pasakojo jo sesuo, panašiai nutiko ir su laidos „Šeši nuliai milijonas“ laimėjimu – pinigai jam nepadėjo, nukeliavo priklausomybei patenkinti. Julius Geležauskas mirė praėjus trims metams nuo laidos filmavimo, 2006 metais jį pasiglemžė kepenų cirozė.

Vaclovas Šidlovskis ir jo gyvenimo vingiai

Laidoje „Šeši nuliai milijonas“ V.Šidlovskis prisistatė kaip buvęs grožio specialistas ir manikiūristas, iki projekto be namų gyveno jau du metus. Tačiau per daug apie save kalbėti jis nebuvo linkęs.

Visgi, tinklalaidė „Trečia lentyna“ išsiaiškino, kad Vaclovas gimė 1972 metais Ignalinoje, o vėliau su mama persikėlė į Panevėžį. Užaugęs tarnavo armijoje, paskui įstojo į karininkų mokyklą, tačiau dėl širdies problemų jos nebaigė. Kurį laiką Panevėžyje gyveno su brolio šeima, drauge jiedu mėgo išgėrinėti. Vėliau brolis paliko savo sukurtą šeimą ir jiedu abu nusprendė apsigyventi Vilniuje, ten Vaclovas kurį laiką ir studijavo kirpėjo profesiją, darė ir manikiūrus.

Benamiu jis tapo susirgęs tuberkulioze. Dėl ligos jis negalėjo dirbti net metus laiko, o darbdavys jį neva dėl to atleido. Gydantis iš jo tariamai buvo pavogti visi darbo įrankiai, todėl įsidarbinti ir išsinuomoti buto išėjus iš ligoninės jam taip ir nepavyko. O koją kišo ir stiprėjanti priklausomybė.

Apie savo darbo laikus vyras pasakojo ir laidai „Nuo... Iki...“, kuri Vaclovą kalbino praėjus keliems mėnesiams nuo dalyvavimo „Šeši nuliai milijonas“. Tą kartą jis džiaugėsi, kad jo buvę klientai buvo aukšto rango žmonės.

„Nemeluosiu, pas mane buvo ir prezidento patarėjai, ir advokatų buvo, žmonių iš aukštuomenės“, – nesikuklino Vaclovas.

Laidos vedėjai pasiteiravus, ką darys su gautais pinigais, vyras sakė dar nežinąs, nes rankoje tuo metu grynųjų dar neturėjo, bet pažadėjo bandyti kabintis į gyvenimą.

„Bandysiu, galiu pasakyti tik tiek. Kol aš jų savose rankose neturiu, kol jie pas mane nepadėti – nieko niekada neplanuoju. Gal, jei aš būčiau biški daugiau kovotojas, pas mane šitų problemų ir nebūtų“, – sakė jis ir pridūrė, kad visas savo problemas bando spręsti pats, o ne užkrauti artimiems.

Tinklalaidė „Trečia lentyna“ rado kelis Vaclovo jaunystės draugus, kurie papasakojo, kad jam išvykus į Vilnių, jis atitolo nuo panevėžiečių. O apie draugo benamystę visi sužinojo tik jį išvydę per televizijos ekranus. Tikino, kad bandė vyrą surasti, tačiau tai padaryti be mobiliųjų telefonų buvo kone neįmanoma.

Tačiau paprašyti papasakoti, koks jiems buvo Vaclovas, visi pritarė, kad vyras mėgo ilgus pokalbius. Draugų rate jis turėjo ir savo vizitinę kortelę – specialiu savo metodu virtą kavą.

Minėtos tinklalaidės vedėjas patikino, kad Vaclovas vis dar gyvas, apie tai pranešė vienos labdaringos organizacijos vadovė, su kuria benamis ne kartą bendravo. Deja, vyras namų neturi ir dabar.

Ieškant Vaclovo atsirado ir daugiau jį mačiusių žmonių. Vienas gatvės menininkas Martynas tinklalaidei net sakė, kad kartą pats Vaclovas prie jo priėjo ir pamatęs jo darbus užvedė pokalbį. Menininkas jį atpažino, o tai Vaclovą labai nustebino. Sakė negalintis patikėti, kad net po tie metu jį dar kažkas pamena.

Jo dukterėčia „Trečiai lentynai“ sakė, kad Vaclovo ir jo brolio pasigedo ne vienas žmogus – daugelis giminių jį laiko dingusiu be žinios. Tiesa, Rusijoje vis dar gyvena jo mama ir ji yra pasiruošusi abu sūnus priimti pas save.

Naujas Rimo Navicko gyvenimas ir Valinsko dovana

Trečiasis „Šeši nuliai milijonas“ dalyvis Rimas Navickas laidoje sakė, kad 2003 metais „atšventė“ savo benamystės jubiliejų – gatvėje gyveno lygiai dešimt metų. Pats minėjo, kad viskas taip susiklostė dėl biurokratizmo, esą grįžęs iš Rusijos lietuvišką pasą gavo tik po aštuonerių metų ir negalėjo rasti darbo.

„Trečia lentyna“ sužinojo, kad jis gimė Pasvalyje ir būdamas vos 18-likos vos nemirė – kitas jaunuolis jam peiliu smeigė į širdį. Laimei vyras išgyveno ir toliau gyveno aktyvų gyvenimą – lankė pramoginius šokius, mėgo sportuoti.

Rimas šeimą sukūrė būdamas dar jaunas, tačiau ši greitai iširo, o žmona vyrui uždraudė matytis su mažamečiu sūnumi. Todėl jis priėmė sprendimą išvykti ir pabandyti užsidirbti svetur, todėl patraukė į Sibirą.

Rimo Navicko gyvenimas / Stop kadras

Šaltame Sibire Rimas dirbo barmenu, mėsininku, pardavėju bei alkoholio tiekėju. Ten jis praleido net šešiolika metų, tačiau galų gale, kai Lietuva paskelbė nepriklausomybę, nusprendė grįžti į gimtinę. Visgi, čia jam gyvenimas nesusiklostė – jis gana greitai tapo benamiu.

Tinklalaidė „Trečia lentyna“ surado Rimo sūnų, kuris sakė, kad pats nežinojo, kaip tėvas atsidūrė gatvėje, nes iki laidos „Šeši nuliai milijonas“ jį buvo matęs vos kelis kartus, bendravo itin mažai. Tačiau vėliau sužinojo, kad Sibire jis užsidirbo nemažai pinigų, o Lietuvoje galbūt per mažai stengėsi prisitaikyti, nemokėjo gyventi sunkesnėmis sąlygomis, todėl greitai išleido savo sukauptas santaupas.

Deja, bet net ir turėdamas pinigų jis neįsigijo savo būsto, todėl vis neradus pastovaus darbo, jis apie 1993 metus tapo benamiu.

Laida „Šeši nuliai milijonas“ Rimui buvo tikra naujo gyvenimo pradžia. Jis pajuto, kad turi antrą šansą ir pinigus panaudojo tinkamai – įsigijo atokų seną namą su ūkiu ir jį savo pastangomis remontavo.

Vyrui padėjo jį per televiziją pamačiusi buvusi klasiokė Zita, kuri susirado Rimą bei suorganizavo kelis būtiniausius reikalus namams. Padėjo susidėti naujus langus, duris. Rimas buvo nagingas ir pats mokėjo statyti židinius, todėl pamažu vėl užsidirbo.

R.Navickui tikrai pasisekė – jis įsiliejo į gyvenimą, susirado senus draugus ir net atnaujino santykius su savo vieninteliu sūnumi ir, kaip teigiama tinklalaidėje „Trečia lentyna“, Rimas dar ilgai palaikė ryšį su A.Valinsku.

Rimo Navicko gyvenimas / Stop kadras

Pastarasis vienoje iš savo televizijos laidų minėjo, kad visi „Šeši nuliai milijonas“ projekte dalyvavę benamiai laimėtus pinigus pragėrė. O tai pamatęs Rimas pasipiktino ir parašė Arūnui laišką, o jį gavęs šoumenas vyrui net nupirko netikėtą „dovaną“.

„Mes dar kartais ir susiskambindavome po to laiško. Rimas pasakodavo, kaip gyvena ir kviesdavo į svečius. Džiaugėsi, kad gyveno šiltai ir kartą pasisakė, kad turi vieną svajonę. Norėjo simboliškai savo ūkyje turėti gyvūną. Ir tas gyvūnas buvo asilas, o aš, apsidžiaugęs, kad pinigų jis neišleido svaigalams ar dar kažkam, nupirkau jam tą asilą“, – kalbėdamas su „Trečia lentyna“ pasidžiaugė A.Valinskas.

Rimo sūnus tinklalaidei toliau pasakojo, kad tėvas džiaugėsi savo nauju gyvenimu ir toliau daug skaitė, knygos nepaleisdavo net eidamas į tualetą, o kartais įsidėdavo ją į maišelį ir skaitydavo net duše.

Žiemomis, kai ūkyje neturėjo darbo, Rimas važiuodavo aplankyti sūnaus ir jo šeimos į Airiją. Ten jo laukdavo ir anūkai. Visgi, praėjus dešimt metų po laidos, būdamas 68-erių R.Navickas pasitraukė iš gyvenimo. A.Valinsko dovanotą asilą Rimo šeima atidavė į žirgyną, nes šis, kaip skelbė „Trečia lentyna“, buvo ne bet koks – su dokumentais. Todėl šis savo dienas nugyveno geroje aplinkoje.

Visa tinklalaidės „Trečia lentyna“ laida „Benamiai, kurie dalyvavo „Šeši nuliai milijonas“: