Kai mažylis išvysta pasaulį, visi tėveliai trokšta kuo labiau juo pasirūpinti – juk pirmieji kūdikio metai patys svarbiausi. Bene daugiausiai priežiūros reikia vaikučio odai, kuri, palyginti su suaugusiųjų, yra jautresnė, kartais linkusi išsausėti, jeigu renkamės netinkamas odos priežiūros priemones.
Tačiau odos sausumas kartais gali išduoti ir rimtas ligas, tarkime, atopinį dermatitą, vadinamą XXI amžiaus rykšte. Apie tai, kaip atskirti sausą odą nuo beprasidedančios ligos, 15min.lt kalbėjosi su gydytoja dermatovenerologe, med. m. dr. doc. Rūta Gancevičiene.
– Dėl kokių priežasčių mažyliai suserga atopiniu dermatitu?
– Vienos priežasties, dėl kurios ištinka ši liga, nėra – susideda daugybė priežasčių. Pagrindinės – tai genetinis polinkis – paveldimumas ir imunologiniai veiksniai. Tai reiškia, kad jeigu šeimoje ar giminėje narius kamuoja alerginės ligos (serga alerginiais susirgimais), vadinasi, yra tikimybė, kad ir vaikas gali jomis susirgti.
Atopinis dermatitas negali būti pavadintas tipiška alergija konkrečiam alergenui. Atopinis dermatitas siejamas šeiminiu polinkiu sirgti ne tik dermatitu, bet ir astma bei alerginiu rinitu, ir gali būti viena sudėtinių atopijos dalių arba pasireikšti atskirai. Atopinis dermatitas – tai odos imuninės sistemos tam tikra reakcija į aplinkinius ir vidinius dirgiklius, pasireiškianti uždegimo požymiais odoje. Šį susirgimą visuomet lydi odos barjerinės apsauginės funkcijos spragos, kai oda nebesugeba tinkamai saugotis nuo aplinkos dirgiklių, bakterijų, virusų patekimo, drėmės praradimo.
Žinoma visa eilė galimų dirgiklių ir provokuojančių veiksnių: cheminiai ir fiziniai dirgikliai – drabužiai, prakaitavimas, prausimosi įpročiai; pseudo/alerginiai – dulkių erkutės, gyvūnų plaukai, žiedadulkės, maistas (karvės pieno baltymai, kiaušiniai, kai kurie vaisiai, daržovės ir pan.); mikrobiniai – bakterijos, grybeliai, infekcijos; stresas ir kiti atopinį dermatitą provokuojantys veiksniai (klimatas, UV spinduliai, hormoniniai pokyčiai ir kt.). Teigiama, kad tai XXI amžiaus epidemija, kadangi atopinis dermatitas gali atakuoti kone kas penktą vaiką.
– Mitas ar tiesa, jog nešvara ir mityba taip pat turi įtakos šiai ligai?
– Negalime sakyti, kad tai tik mitas – mityba, naujas maistas, atsirandantis vaikų gyvenime, ir yra tas provokuojantis faktorius, kuris gali sukelti, palaikyti ar paaštrinti atopinio dermatito požymius odoje. Yra visa maisto paletė, produktai, kurie gali labiau ar mažiau paveikti odą. Todėl ne veltui atopiniu dermatitu besiskundžiantiems vaikams rekomenduojama vengti tam tikrų maisto produktų.
Yra visa maisto paletė, produktai, kurie gali labiau ar mažiau paveikti odą.
Nešvara gali išprovokuoti antrinę infekciją, todėl veikiau mitu pavadinčiau manymą, kad nereikia vaiko maudyti, jeigu jo oda pažeista, neva taip oda dar labiau išsausės, sudirgs, taps jautresnė. Tai nėra tiesa. Reikia kaip tik atsakingai rinktis prausiklius, saugančius odą, pašalinančius paviršines dulkes, padedančius išsaugoti drėgmę ir nepamiršti iš karto po prausimo pritaikyti 3 min. taisyklę, t. y. dar vos drėgną odą patepti tinkamu kremu ar losjonu.
– Papasakokite, kokie pirmieji atopinio dermatito požymiai ir kada jie pradeda ryškėti?
– Pirmieji požymiai nepradeda ryškėti tik gimus vaikeliui, dažniausiai tam reikia trijų, keturių mėnesių, taip pat liga gali pasireikšti ir vėliau, gyvenimo eigoje.
Kaip atskirti sausą odą nuo beprasidedančios ligos? Sausa oda dažniausiai būna jautresnė, linkusi į uždegiminius procesus, galinti kamuoti įvairiose kūno vietose, tačiau, palyginti su atopiniu dermatitu, pastarasis dažniausiai kūdikiams išryškėja tipiškose kūno srityse: ant skruostų, tiesiamuosiuose galūnių paviršiuose, veide apie burną, skruostuose, gali būti ir ant pilvo, nugaros.
Vyresniems vaikams – atvirkščiai: pažeidžiami lenkiamieji galūnių odos paviršiai, oda ant veido, kaklo, netgi plaukuotoje galvos dalyje. Atopinio dermatito išbėrimas – tai uždegiminės, rausvos, kiek pleiskantos plokštelės, kurios labai niežti ir yra linkusios vis atsikartoti panašiose vietose. Atopinio dermatitu sergančiųjų viso kūno ir veido oda visada itin sausa ir jautri.
– Kaip tėvai, pastebėję šią odos ligą, turėtų rinktis gydymo procesą?
Dauguma vaikų išauga atopinį dermatitą, tačiau gyvenimo eigoje gali likti polinkis turėti jautresnę, sausą odą, alergijos polinkis į tam tikras medžiagas, lokalūs atopinio dermatito ir kt. požymiai.
– Tikrai patartina rasti galimybę kreiptis į gydytoją dermatologą, kad tėvai kuo daugiau gautų informacijos apie pačią ligą ir jos sprendimo būdus. Pavyzdžiui, kiek ji gali užtrukti, kada paūmėja, kaip apskritai prižiūrėti tokią problematišką odą. Priežiūra, beje, išties labai svarbus ir būtinas ligos kontrolės būdas.
Atopinis dermatitas nėra traktuojama kaip atskira liga – tai triada, dar vadinama atopija, į kurią įeina ir kiti alerginiai susirgimai, pavyzdžiui, alerginė sloga, bronchinė astma ir pan. (taip pat šios ligos viena kitą gali keisti gyvenimo eigoje). Taigi, sunku prognozuoti, kaip ši liga toliau vystysis. Dauguma vaikų išauga atopinį dermatitą, tačiau gyvenimo eigoje gali likti polinkis turėti jautresnę, sausą odą, alergijos polinkis į tam tikras medžiagas, lokalūs atopinio dermatito ir kt. požymiai.
Tai stigmatizuojanti liga, dėl akivaizdžių požymių odoje ir niežėjimo žalojanti gyvenimo kokybę. Labai dažnai dėl varginančio niežėjimo kasdienybę lydi nemiga: tiek vaiko, tiek ir tėvų, gali nukentėti mokslas ir bendra savijauta. Vargina ir nuolatinis poreikis odą prižiūrėti – taisyklingai prausti ir drėkinti, saugoti nuo taip vadinamo „uždaro“ niežėjimo rato išsivystymo ir antrinės infekcijos prisidėjimo.
– Papasakokite, kokiai būdais gydoma ši liga ir kokią įtaką daro tinkama odos priežiūra?
– Gydymas remiasi „piramidės“ principu. Piramidės pagrindas arba bazė – tai tinkama nuolatinė kasdienė odos priežiūra, saugant odą nuo išsausėjimo, gelbstint odos barjerinę apsauginę funkciją. Taigi, pažeistai odos barjerinei funkcijai atstatyti labai pravartu naudoti emolientus, kurie padėtų ne tik atsatyti, bet ir išlaikyti suteiktą odai drėgmę, papildytų reikiamais lipidais, mažintų odos niežėjimą, neleistų prasidėti antriniam odos uždegimui.
Kartu, jei gydytojas rekomenduoja, naudojami ir paskirti vietinio poveikio vaistai, sunkesniais atvejais pasitelkiami anthistamininiai, imunomoduliaciniai vaistai, antibiotikai, fototerapija. Sunkiausiais atvejais gali prireikti ir stacionarinio gydymo.
– Patarkite, kaip išsirinkti tinkamas odos, kenčiančios nuo atopinio dermatito, priežiūros priemones. Kokių sudedamųjų dalių vengti, o į kurias kaip tik atkreipti dėmesį?
– Kadangi visų, atopinį dermatitą turinčių pacientų, tiek vaikų, tiek suaugusiųjų oda yra labai jautri ir sausa, netinka tos priemonės, kuriose gausu įvairių kvapų, konservuojančių medžiagų, emulgatorių, galinčių dirginti odą, išplauti iš odos jos pačios lipidus. Taigi, geriausia rinktis tokius produktus, kuriuose nėra kvapiklių, stiprių konservantų, emulgatorių, kad jie papildomai nedirgintų odos, tačiau kuo geriau ją drėkintų ir ramintų uždegimo požymius odoje.
Jeigu jau renkamės tinkamus ir kokybiškus produktus, geriausia užsukti į vaistinę ir domėtis produktais, kurie skirti atopinei odai prižiūrėti. Idealu, kai odai naudojamas prausiklis, aliejai į vonią, tuomet ji pasidengia tam tikrais lipidais, neleidžiančiais išgaruoti sukauptai drėgmei. Be abejo, sutepamieji losjonai, kremai ir kitos priemonės tikrai labai padeda išsaugoti odos sveikatą tiek esant ligos paūmėjimui, tiek ir ligos požymiams nurimus.
Kadangi atopinis dermatitas lėtinė, atsikartojanti liga, odą prižiūrėti būtina kasdien ir nuolat, net nesant ligos požymių odoje, taip atitolinant odos paūmėjimo periodus.
– Ar atopinis dermatitas yra išgydomas ar tik laikinai pagerėja odos būklė?
Kai kurie vaikai šią ligą išauga, kitų liga neapleidžia iki paauglystės, dar kitiems gali visam gyvenimui likti lokalūs atopinio dermatito polinkiai. Tokios tabletės, kuri išgydytų atopinį dermatitą nėra, tačiau simptomus galima puikiai kontroliuoti, pasirinkus atitinkamas odos priežiūros priemones ir dermatologo rekomenduotą gydymą.
CHLT/CHOIL/0008/15
Informacija parengta 2015 06
Daugiau informacijos teiraukitės UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“, Ukmergės g. 120 Vilnius, tel. (8 5) 264 9000.
Parengta kartu su projekto partneriu:
