„Tądien, kai prasidėjo karas Ukrainoje, ruošiausi vienam plaukimo renginiui. Iki tol kamavę rūpesčiai akimirksniu nebeteko reikšmės, ėmėme galvoti apie savo mažamečius vaikus, kilusią grėsmę Lietuvai, beprasmes kaimynų, mūsų brolių ukrainiečių, mirtis. Įsitempę sekėme naujienas“, – pasakoja Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas Simonas DAILIDĖ (28). Prisijungęs prie savanorių būrio, jis ryžosi važiuoti į Lenkijos pasienį ir padėti nuo karo kenčiantiems pabėgėliams.
Kaip suvaldėte paniką?
Stengėmės kaip įmanydami. Nežinau, kaip būtų be dvynių, bet su žmona tartum apsidrausdami nusipirkome kelis reikalingiausius daiktelius, apsitarėme, ką darytume, kur eitume, jei atsidurtume skirtingose Neries pusėse.
Per karą juk žūsta žmonės, griaunami tiltai! Rusijai užpuolus Ukrainą, piešėme skirtingus scenarijus. Šiandien viliamės, kad į Lietuvos laisvę nebus pasikėsinta, tačiau apmąstyti tam tikrus dalykus reikia.