Režisierė, aktorė, dainininkė Kamilė GUDMONAITĖ (29) įsitikinusi – nėra geresnio laiko nei dabar. Sunku paprieštarauti: netrukus kino teatrus pasieks Kristijono Vildžiūno filmas „Dainos lapei“, kuriame vaidino, jos laukia spektakliai Vokietijoje, o prie Operos ir baleto teatro stovi instaliacija „Taksofonas“ – jame papasakotas realias gedinčiųjų istorijas Kamilė pavers šiuolaikine opera. Tačiau už viską svarbiau asmeniniai laimėjimai – susitaikymas su savimi ir skyrybomis su aktoriumi bei dainininku Mantu Zemlecku.
Kamile, kas tave nunešė į operos pasaulį?
Tiesą sakant, tai bus jau trečia mano šiuolaikinė opera – pirmą pastačiau prieš dvejus metus Taline, o antrą – gegužę Berlyne. Tai, ką darau, vadinu dokuopera, nes mano išeities taškas yra realybė – įkvėpimo dramaturgijai semiuosi iš gyvenimo, naudoju interviu, fiksuoju žmonių patirtis, o paskui tai paverčiu meno kūriniu. Šis žanras labai patinka, jis sujungia viską, kas man įdomu: žmonių tyrinėjimą ir garsą.
Savo, kaip režisierės, kelią pradėjau nuo klasikinio teatro – Strindbergo, Shakespeare’o, visgi pamažu atrandu, ką išties noriu daryti. Nežinau, ar niekad nebegrįšiu prie klasikos, bet dabar keliauju po teatrus, bandydama išlikti ištikima sau. Gal menininko profesiją idealizuoju, bet prasmės darbe klausimas man labai svarbus.