Po dešimtmečio klajonių vartininkas Tomas ŠVEDKAUSKAS (27) grįžo į „gimtąjį“ futbolo klubą „Sūduva“ ir į jo metraščius iškart įsirašė aukso raidėmis. Tai, atrodo, sportininkui gali tapti šansu tvirčiau atsistoti ne tik tarp virpstų, bet ir gyvenime, kuriame netrūko išbandymų.
Vartininko pirštines, galima sakyti, perėmėte iš tėčio. Ar didelę įtaką jis turėjo jūsų pasirinkimams?
Jo žaidžiančio nemačiau – tėtis mėgėjiškai rungtyniavo jaunystėje, tačiau mane nuvedė į futbolo treniruotes. Prieš tai norėjau būti krepšininku, išmėginau ir daugybę kitų sporto šakų, bet prilipo būtent ši. Aišku, kaip ir visi, pirma norėjau mušti įvarčius, bet susiformavus komandai pradėjau žaisti gynyboje.
Dar po penkerių metų, kai ėmė trūkti vartininkų, atsistojau tarp virpstų ir jau nebesidairiau į šonus. Įdomu, kad dabar mane vėl treniruoja Audrius Ramonas, kuris dar vaikystėje išmokė futbolo pagrindų ir išleido į platųjį pasaulį.