Palangoje vasarojantis dizaineris Juozas Statkevičius nebeištvėrė. Tikina, kad Baltijos jūros kokybė ties kurortu yra apgailėtina – vandenyje pastebimos gleivės, dumbliai ir net išmatų gabalai. Šį opų klausimą jis kėlė ir pernai, tačiau portalą Žmonės.lt dizaineris patikino, kad per metus nebuvo padarytas nė menkiausias progresas ir lietuviai vis dar negali jaustis esantys pilnaverčiai europiečiai. Situaciją pakomentavo UAB „Palangos komunalinis ūkis“ direktorius Gediminas Valinevičius.
Juozas Statkevičius jau ne vienerius metus pastebi pasikartojančią problemą šalies paplūdimiuose. Palangoje su mama Vanda Statkevičiene vasarojantis dizaineris atkreipė dėmesį, kad vandens kokybė čia tokia prasta, jog kyla klausimas, ar poilsiautojams saugu maudytis.
„Pirmadienį čia buvo tikras košmaras. Vandenyje matėsi gleivės, dumbliai, srutos ir mėšlo gabalai! Kyla klausimas, ar kas nors čia dar tikrina vandenį? Ar dar galima maudytis? O liūdniausia, kad meras sėdi jau antrą kadenciją. Jau 30 metų, kai laisva Lietuva, ir visi rėkia už ekologiją, o dušų nusiprausti nėra. Rizikuojama dizenterija, egzemomis ir bakterijomis. Nesuprantu, kaip šitaip galima kankint žmones? Daugiau pajūrio juk neturime... Jūra labai užteršta, o pakrantėje net žuvų gaišenos mėtosi“, – situaciją Palangos paplūdimyje Žmonės.lt komentavo J.Statkevičius.
Dizaineris pastebėjo, kad tokios nešvaros būtų galima išvengti, jei paplūdimiuose atsirastų daugiau viešųjų tualetų ir dušų. Dabar, pasak jo, visi į miestą atvykę svečiai yra priversti gamtinius reikalus atlikti kopose ar pačioje Baltijos jūroje.
„Kai nėra tualetų, kur visi atlieka reikalus? Visi juk suprantame, kad viskas atliekama būtent jūroje ir kopose. Tie tualetai, kurie yra mieste – užrakinti ir apleisti. Paplūdimiuose nieko nėra. Norėjau vaizdą kopose nufotografuoti, bet pagalvojau, čia merui turėtų rūpėti pridergtos kopos, o ne man. Apmaudu, kad jis jau antrą kartą išrenkamas, o šitaip nesiskaitoma su poilsiautojais ir ekologija. Palangos valdžios argumentas, kad vanduo nesūrus, todėl nereikia ir dušų. Na, tai gal reikėtų juos visus pamurkdyti į tą dizenterijos ir smarvės tirpalą?“ – klausė Juozas.
Ilgai kovoju už tai, kas turėtų būtu elementaru, bet mes tikrai ne Europa, jei tenka tuštintis vandenyje ar kopose.
Situaciją Palangoje žinomas vyras palygino su vienu iš populiariausių Latvijos paplūdimių. Pasak jo, „braliukai“ Liepojoje gali džiaugtis gausiai sustatytais viešaisiais tualetais, o štai vietinė Palangos valdžia tikina, jog pas mus juos neva nuplautų bangos.
„Ilgai kovoju už tai, kas turėtų būtu elementaru, bet mes tikrai ne Europa, jei tenka tuštintis vandenyje ar kopose. Mero pagalbininkai gudriai mane žemina sakydami, kad čia man vienam jų reikia... Na, trūksta žodžių, kur dingsta tie dušams ir tualetams skirti pinigai? Ir kur tie dviračių takai, kurie niekada nepadaromi? Labai daug problemų Palangoje... Aiškina valdžia, kad tualetus paplūdimyje bangos nuplaus, o kodėl Liepojoje nenuplauna? Ten visur dušai, visur tvarka, visur tualetai net 6 kilometrų ruože. Per tinginių dykaduonių valdininkų nesąžiningumą jau 30 metų mūsų pajūris europiniu taip ir netapo“, – Žmonės.lt sakė J.Statkevičius.
Problemos su tualetais nepamiršo
UAB „Palangos komunalinis ūkis“ direktorius Gediminas Valinevičius portalui Žmonės.lt sakė, kad, lyginant su praėjusių metų vasara, viešoji tvarka Palangos mieste per daug nepasikeitė, tačiau atsirado du papildomi tualetai. Tiesa, abu jie ne paplūdimyje.
Tačiau G.Valinevičius tikina, kad problemos su tualetais paplūdimiuose įmonė nepamiršo – jų turėtų daugėti nuo 2025 metų vasaros sezono.
„Atsirado du nauji viešieji tualetai. Vieną įrengėme Sporto arenoje prie ekstremalaus sporto aikštyno. O važiuojant link Nemirsetos pastatėme biotualetą. Šiuo metu Palangoje yra 35 viešieji tualetai. Planavome naujus tualetus ir paplūdimiuose, bet dėl tam tikrų žemėtvarkinių reikalavimų, kol kas to padaryti nepavyko. Tačiau atsirado galimybė žmonių poreikiams tiesti komunikacijas ir miško teritorijoje, o anksčiau daug kur tai buvo arba neįmanoma, arba trukdavo 2–3 metus. Tikimės, kad jau kitais metais tualetų paplūdimiuose daugės“, – Žmonės.lt sakė G.Valinevičius.
Jis atskleidė, kad šį sezoną viešųjų tualetų eksploatacijai, priežiūrai ir tvarkymui bus skiriama net 100 tūkst. eurų daugiau nei pernai. Palangos miestui priežiūra atsies apie 400 tūkst. eurų.
„Tvarkymo išlaidos padidėjo, nes šiais metais turime ilgesnį sezoną. Tualetai buvo pastatyti daug anksčiau ir tikimės, kad juos laikysime taip pat ilgiau. Sezonas kiekvienais metais ilgėja“, – Žmonės.lt komentavo UAB „Palangos komunalinis ūkis“ direktorius.
Pasiteiravus apie dušų įrengimą paplūdimiuose, G.Valikevičius sakė, kad tokios galimybės neatmeta, tačiau dažniausiai jie įrengiami šalyse, kurių pakrantes skalauja itin sūrus vanduo. Kol kas Palangos miesto svečiai kviečiami naudotis paplūdimių prieigose įrengtais čiaupais. Jų skaičius nuo praėjusių metų nepakito – kurorte yra penki: 2 įrengti Lino take, 2 – Jūratės ir Kastyčio skvere bei 1 Šventojoje, Prieplaukos gatvėje.
Daugiausia problemų sukelia tie, kurie smėlyje slepia nuorūkas ir palieka riešutų kevalus.
„Tikriausiai, kad viskas įmanoma, bet svarbiausia atsižvelgti į tikslingumą. Baltijos jūra nėra tokia sūri, todėl tie dušai būtų kaip ir ne visai tikslingi, bet minties neatmetame. Suprantu, kad jie būtų gerai – tiek nusiplauti jūros vandenį, tiek apsiprausti karštą dieną po gėlų vandeniu tiems, kurie nenori lįsti į jūrą. Tokių planų turime, taip pat žinome, kad čia reiktų daugiau fontanėlių kojoms apsiplauti išeinant iš paplūdimių. Tai irgi planuojame, žiūrime galimybes, ieškome sprendimų. Jie kartais gimsta greitai ir spontaniškai, o kartais užtrunka“, – Žmonės.lt sakė G.Valikevičius.
Jis priminė, kad prie kurorto švaros prisideda ir patys poilsiautojai. G.Valinevičius pasidžiaugė, kad kiekvienais metais į Palangą poilsiauti atvykstančių žmonių sąmoningumo lygis kyla, todėl jie vis labiau linkę apsitvarkyti po savęs. Visgi, problemų vis dar sukelia rūkaliai ir mažas šiukšles smėlyje slepiantys žmonės.
„Kiekvienais metais pastebime, kad žmonių sąmoningumas didėja. Žmonės tampa tvarkingesni, tačiau visko pasitaiko. Per visą paplūdimį yra virš 900 tankiai išdėstytų konteinerių. Jei visi apsitvarkytų, paplūdimys būtų švarus. Daugiausia problemų sukelia tie, kurie smėlyje slepia nuorūkas. Dideles šiukšles mes rankiniu būdu ar smėlio mašina išvalome, o tos nuorūkos bei riešutų kevalai lieka. Būtent smulkias šiukšles yra sunkiausia surinkti“, – teigė UAB „Palangos komunalinis ūkis“ direktorius Gediminas Valinevičius.
