Palangos tilto žvaigžde tapęs Dzmitry – apie policiją kemperyje ir gerbėjų bučinius: štai, kaip reaguoja žmona

Romantiški, kartais dramatiški muzikos garsai prie Palangos tilto skamba jau daugiau nei dešimtmetį. Prie balto, tamsoje šviečiančio pianino, čia vasaromis groja Lietuvą antrąja savo gimtine vadinantis profesionalus pianistas Dzmitry Khilman.

Vyras užaugo Baltarusijoje, tačiau nuo mažens lankydavosi Lietuvoje, ypač vaikystėje. Dzmitry tėvai kurį laiką netgi čia gyveno ir dirbo. Brolis baigė universitetą Lietuvoje ir didžiąją savo gyvenimo dalį gyvena Kaune. Teta, kuri yra ir muzikanto krikštamotė, taip pat gyveno laikinojoje sostinėje – būtent pas ją daug laiko Dzmitry praleisdavo vasaromis, sodyboje, kurią savo rankomis pastatė jo senelis. Deja, pernai atlikėjo teta išėjo Anapilin...

Nenorėtų gatvės laisvės iškeisti į uždarą salę

Bemaž prieš dešimtmetį pradėjęs groti Palangoje, šiandien D.Khilman džiugina klausytojus Vakarų Europoje ir Skandinavijoje. Savo pasirodymus atvirose erdvėse muzikantas vadina tiesiog „Air concerts“.

„Esu gatvės muzikantas. Ir nenorėčiau šios laisvės iškeisti į sceną ar mokymo įstaigos sienas. Todėl šiandien tokios galimybės sau nematau“, – nuoširdžiai sako Dzmitry, paklaustas apie muzikanto karjerą Baltarusijoje.

Paprastai vasaros vakarais prie Palangos tilto pianistas groja apie keturias valandas. Jo repertuare – ne tik klasika, bet ir muzika iš gerai žinomų kino filmų, pop klasika, roko baladės.

„Dažniausiai groju tas melodijas, kurios patinka man pačiam. Įvertinu aplinką ir groju tai, kas, mano nuomone, tuo metu jai labiausiai tinka. Kartais žmonės paprašo išmokti ir kokį nors naują kūrinį. Jei turiu tam laiko, įtraukiu jį į savo repertuarą“, – teigia muzikantas.

Nagingas vyras galima sakyti pats susikūrė savo instrumentą: iš gamyklinio liko tik klaviatūra, o visa elektronika, vidinės ir išorinės dalys buvo pagamintos jo rankomis.

„Prieš penkiolika metų stebėdavau įvairius gatvės muzikantus, tačiau niekada gatvėje nebuvau sutikęs pianisto. Pradėjau galvoti, kaip pritaikyti pianiną grojimui lauke. Pirmoji mano versija buvo sunki ir nepatogi transportuoti. Tas instrumentas, kuriuo groju dabar, jau yra penktoji jo versija. Mano „rojalis“ yra taip modernizuotas, kad iš esmės pats nuvažiuoja ten, kur man reikia – elektrinių ratų pagalba. Man svarbu, kad viskas vyktų greitai: susiruošei – atėjai – groji“, – nusijuokia pašnekovas.

Kemperis virto jaukiais namais

Neretai auksinių rankų savininku vadinamas vyras neseniai įgyvendino ir dar vieną savo svajonę – susikonstravo kemperį: „Pagaliau pavyko, nes šią idėją ilgai brandinau savo galvoje. Norėjosi, kad ir kur nuvažiuotume, visada jaustumėmės tarsi namuose. Ir mums tai pavyko! Kemperį su žmona Marina sukūrėme ganėtinai greitai. Per pusę metų kasdienio darbo krovininis furgonas virto jaukiais namais, kuriuose yra bene viskas, ko mums šiandien reikia. Žinoma, būtų buvę smagu iš karto turėti didesnį gamyklinį kemperį. Tačiau viską darėme pagal savo galimybes: kukliai, palyginti nebrangiai ir su malonumu.“

Pašnekovas prisimena, kaip vienos kelionės metu judviem su žmona teko „pasivažinėti“ kemperiu tiesiai ant techninės pagalbos automobilio platformos. Viename iš kalnų kelių Ispanijoje netikėtai sugedo variklis: teko kviesti policiją ir evakuoti kemperį į artimiausią miestą remontui. Na, o remontas pasirodė toks neįtikėtai brangus, kad jam pora išleido visas santaupas, kurias buvo numatę kelionei iki pat Portugalijos. Todėl teko netikėtai apsisukti ir grįžti atgal.

„Šiandien vis dar galvojame, kaip vieną dieną mums pasiekti Cabo da Roca kyšulį savadarbe transporto priemone“, – kelionių idėjos neatsisako Dzmitry.

Bet kuriuo atveju, sutuoktinių kemperis jau garbaus amžiaus, todėl kelionėje gali nutikti visko. Beje, Ispanijos autoservise, jie sužinojo, kad jų autotransporto priemonė yra nuvažiavusi apie 800 tūkst. kilometrų, darbuotojai net sunkiai tuo patikėjo – sakė pirmą kartą susidūrę su automobiliu, kurio rida tokia didelė.

„Tačiau mūsų kraštuose tokia rida panašiems automobiliams nėra tokia jau reta“, – pastebi vyras.

Stulbinantis įvaizdžio panašumas su ekstravagantiškuoju lietuvių atlikėju

Grodamas tamsoje šviečiančiu pianinu Dzmitry išsiskiria savo įvaizdžiu: juodi drabužiai, akiniai nuo saulės, stilinga skarelė ant galvos, dar kitaip vadinama bandana. Teko pastebėti, kad muzikantas ypač mėgsta įvairius stilingus galvos apdangalus.

„Įvaizdis kažkaip susiformavo savaime. Tamsų apsiaustą, primenantį mantiją, man padovanojo žmona. Akiniai – nuo saulės ir vėjo. O dėl galvos apdangalų... Dėl visko kalta genetika – deja, iš tėvų nepaveldėjau prabangių plaukų. Todėl tenka būti stilingam. Gerai bent tiek, kad man tinka bandanos“, – šypsosi stilingas vyras.

Ypač jaunesnės kartos atstovai pastebi ir Dzmitry stulbinantį įvaizdžio panašumą su ekstravanatiškuoju grupės „Beissoul & Einius“ vokalistu Artūru Žabu. Panašus ir vyrų kūno sudėjimas, ūgis bei amžius. „Beissoul & Einius“ šįmet atidarė kurorto vasaros sezoną, koncertuodami festivalyje „Myliu Palangą“ scenoje prie pat tilto, o D.Khilman – toje pat erdvėje šį savaitgalį jį uždarys. Įdomu, ar pianistą stebina toks palyginimas?

„Neslėpsiu, man šis palyginimas buvo kiek netikėtas, tačiau malonus. „Beissoul & Einius“ – talentinga ir charizmatiška grupė. Dar esu girdėjęs, kad esu panašus į portugalų futbolininką Pepe“, – linksmai sako Dzmitry.

O gal talentingas vyras puoselėja svajonę sudalyvauti kuriame nors iš Lietuvoje vykstančių muzikinių televizijos projektų? Juk ne vienas gatvės muzikantas, ypač grojęs Palangoje, paskui sužibėdavo muzikiniuose šou.

„Šiuo metu savęs televizijoje nematau. Man vis dėlto artimesni „stichiniai“ koncertai. Myliu gamtą ir tą akimirką užsimezgantį kamerinį ryšį su žmonėmis“, – prisipažįsta muzikantas.

Žmona nepavyduliauja dėl gerbėjų dėmesio

Teko pastebėti, kad Lietuvoje Dz.Khilman turi daug gerbėjų, ypač moterų tarpe. Ar muzikanto antroji pusė dėl to nepavydi?

„Mano žmona ne tik kad nepavydi – priešingai, ji visaip man padeda gerai atrodyti ir palikti malonų įspūdį klausytojams. Tam tikra prasme mano stilius susiformavo būtent jos deka“, – neslepia pašnekovas.

Su savo tautiete Marina Dzmitry susipažino 2019 m., o susituokę jiedu jau yra ketverius metus. Pasak vyro, taip sutapo, kad jiedu turi bendrų tikslų ir bendrų interesų.

„Beje, būtent muzika mus ir suartino. Marinai visada buvo įdomu, kas groja pianinu viename iš mūsų gimtojo miesto Gardino barų. Kartą atsidūrėme bendroje kompanijoje ir, kai ji sužinojo, kad būtent aš ir esu tas pianistas, labai apsidžiaugė ir atėjo pasiklausyti manęs per artimiausią pasirodymą“, – pasakoja Dzmitry.

Marinos mėgstamiausias instrumentas – taip pat pianinas. Ji mokėsi muzikos mokykloje ir turi talentą muzikai. Anot Dzmitry, jei Marina būtų baigusi konservatoriją, ji grotų net geriau už jį.

Laisvalaikiu pora mėgsta šokti brazilišką šokį zūką – tai jausmingas ir laisvas porinis šokis, kilęs iš lambados, taip pat dievina keliones, mėgsta atrasti naujas vietas.

„Žinote, toli gražu ne kiekviena mergina sutiktų su tokiu „klajoklišku“ gyvenimo būdu. Ji rūpinasi mūsų buitiniu komfortu, kuria jaukumą. Man su ja labai pasisekė. Tačiau Marina paprastai sako, kad jai su manimi pasisekė“, – šypsosi Dzmitry.

Neslepia dėkingumo lietuviams

Kokios lietuvių būdo savybės muzikantą labiausiai žavi?

„Be lietuvių palaikymo nebūčiau galėjęs tiek metų groti jūsų šalyje. Sutinku čia daug gerų, nuoširdžių ir supratingų žmonių, kurie palankiai žiūri į tai, kad esu atvykėlis. Pradedant žmonėmis, iš kurių nuomojamės vietą kemperiui, ir baigiant draugais bei pažįstamais, kurių kasmet vis daugėja“, – džiaugiasi Dzmitry.

Vytas neslepia, kad žmonės itin šiltai reaguoja į jo grojamą muziką. Sako, kad ji pakelia nuotaiką, kad šie garsai yra tarsi „gydantys“.

„Būtent lietuviai prieš kelerius metus patys pakvietė mane groti ant molo, sakydami, kad pianinas puikiai dera su jūra ir saulėlydžiu“, – prisimena pianistas.

Dz.Khilman pastebi, kad nuo praėjusių metų pasikeitė gatvės muzikavimo taisyklės Palangoje.

„Ir toliau groju tik dėl klausytojų ir Palangos miesto administracijos palaikymo, nes jai rūpi žmonių nuomonė. Visiems dėkoju už tokią galimybę“, – dėkingumo lietuviams neslepia pianistas iš Baltarusijos. Palangoje Dzmitry sulaukia ir kvietimų pagroti per vestuves, krikštynas ar kitas asmenines šventes.

Gal atlikėjas prisimena ir kokius nors linksmus ar liūdnus nutikimus, kurie jam yra nutikę muzikuojant prie tilto? „Nors ir juokingai skamba, tačiau kartais esu lyginamas lyg su kokiu… paminklu. Neretai girdžiu, kaip žmonės telefonu sako: „Susitiksime prie šito pianisto. Kai grojau Kaune ir Vilniuje, daug žmonių prieidavo ir klausdavo, kada būsiu Palangoje. Malonu, kad mane prisimena ir atpažįsta“, – šypsosi Dzmitry ir priduria, kad žmonėms tampa ramiau, kuomet kas vasarą vis išgirsta jo muziką Palangoje – tai reiškia, kad viskas gerai, kad gyvenimas tęsiasi...

Kartais prie muzikanto prieina ir padauginę alkoholio piliečiai. Stengiasi skirti dėmesio ir jiems. Tačiau jeigu jie pradeda elgtis netinkamai, taktiškai padaro viską, kad taptų jiems neįdomus.

„Kartais mane apgina kiti žmonės – jie nukreipia tokių asmenų dėmesį į save, kad galėčiau toliau ramiai groti. Tačiau į tokius momentus žiūriu ramiai – žmonės juk atostogauja. Tai tiesiog mano veiklos ypatumas“, – ramiai kalba vyras.

Apie lietuvių dosnumą muzikantas taip pat kalba noriai. Pasakoja, kad jam yra dovanoja gėlių, vyno, alaus, rūkytos žuvies, saldainių, žaislų, įvairių rankdarbių, gintaro papuošalų... Palieka ir laiškelius su palinkėjimais, nuotraukas su jo atvaizdu, darytas „Polaroid“ fotoaparatu.

„Tai kalbant apie dovanėles. Žinoma, pinigų niekada nebūna per daug. Tačiau neturiu teisės skųstis. Žmonių dėka ir dėl jų aukų galiu toliau įgyvendinti savo tikslus“, – dėkingumo neslepia atlikėjas.

Anot Dzmitry, jam moralinė pasirodymų pusė yra ne mažiau svarbi nei materialinė. Jei žmonės būtų abejingi ir visiškai nesidomėtų jo muzika, juk nebūtų galėjęs Palangoje groti jau vienuoliką metų.

„Visi jūsų šilti padėkos žodžiai, kuriuos sakote man gyvai ar rašote socialiniuose tinkluose, jūsų pakelti nykščiai, šypsenos leidžia man jausti, kad čia esu reikalingas, kad manęs visuomet laukia ir kad viską darau teisingai“, – abipusiu ryšiu su publika džiaugiasi Dz.Khilman.