Palestinietis A. Hlehelis: „Noriu, kad žmonės nustotų mus matyti kaip tuos, kurie kovoja už punktyrines linijas žemėlapyje“

Neatsitiktinai spektaklis „Taha. Poeto gyvenimas“ (rež. Amir Nizar Zuabi) nuskynė laurus ir pelnė geriausiojo prizą 2017 m. Edinburgo „Fringe“ festivalyje. Spektaklyje garsaus palestiniečių poeto Tahos Muhammado Ali istoriją meistriškai perteikia aktorius, pjesės „Taha. Poeto gyvenimas“ autorius Ameras Hlehelis, beje, žinomas ir dėl savo sukurtų vaidmenų kino filmuose (tarp jų ir „Auksinį gaublį“ laimėjusiame „Paradise Now“ („Rojus dabar“).

Šis monospektaklis, sukurtas pagal Adinos Hoffman knygą „Mano laimė nepanaši į laimę“ ir įkvėptas palestiniečių poeto gyvenimo, pasakoja nekasdienę istoriją apie Tahos Muhammado Ali kūrybą ir gyvenimo kelią. Spektaklis, kurio premjera įvyko Dž. F. Kenedžio scenos menų centre Vašingtone, atkeliauja į Vilnių – spalio 11, 12 d. „Menų spaustuvėje“ jį išvys teatro festivalio „Sirenos“ žiūrovai. Spektaklis uždarys šių metų „Sirenų“ festivalio tarptautinę programą.

Savo eilėmis Taha Muhammadas Ali pasakoja, ką patyrė pabėgėliai ir apie 1,5 milijono palestiniečių, likusių gyventi Izraelyje po 1948–1949 m. karo. Šiuo spektakliu siekiama švęsti gyvenimą, ne vien atskleisti žmogaus ir kūrėjo tragediją. Tai pasakojimas apie vyrą, kuris per penkiasdešimt sunkių gyvenimo metų neteko namų, mylimosios ir draugų, bet neprarado vilties.

Beje, spektaklio žiūrovai turės galimybę išgirsti Tahos Muhammado Ali poezijos skambesį originalo kalba – vertimas lietuvių ir anglų k. bus pateikiamas titruose. Spektaklyje skambės eilėraščiai iš poeto knygos „Na tai kas. Nauji ir atrinktieji eilėraščiai. 1971–2005“.
 
Aktorius, dramaturgas ir režisierius A. Hlehelis „Sirenoms“ papasakojo apie tai, ką reiškia visiškai vienam scenoje kurti garsiojo poeto vaidmenį ir kokią žinią apie palestiniečius jis nori perduoti spektaklio žiūrovams.

Spektaklyje įvyksta poeto ir aktoriaus susidūrimas. Kuo artimas Jums yra Taha?, – paklausėme A. Hlehelio.

Iš pradžių išties būta susidūrimo, bet greitai jis tapo susijungimu. Aktorius scenoje visuomet egzistavo kaip poeto balsas – pažvelkime į senovės graikų teatrą, Shakespeare’ą, Molière’ą ir visą kitą teatro palikimą. Tai visuomet buvo aktoriaus ir poeto susitikimas.

Kuris iš jų šiame susitikime svarbesnis? Kai skaitai knygą, tuomet viskas aišku. Bet scenoje aktorius tampa pačiu poetu, be kurio poezija netenka savojo balso.

„Taha“ – tai pirmoji mano baigta pjesė, kurią parašiau. Ji iš esmės pakeitė mano požiūrį į tai, kaip save regiu teatre. Sukūręs „Tahą“, ėmiau klausti, ko noriu iš savęs teatre ir kokia yra mano misija? Atsakymas – būti teatro kūrėju, ne aktoriumi, ne dramaturgu, ne režisieriumi, o tiesiog teatro kūrėju. Aš nebežaidžiu pagal sistemos taisykles, netalpinu savęs į apibrėžimą tik todėl, kad kai kam dėl to pasidarytų aiškiau.

Visuomet galvojau, kaip papasakoti savo žmonių istoriją, kad galėčiau ja pasidalinti su plačia auditorija. Kaip tautos istoriją perteikti tarptautinei publikai? Neplanavau, kad „Taha. Poeto gyvenimas“ bus ta istorija. Bet ji tokia tapo.

Į ką siekiate atkreipti dėmesį savo spektakliu, kuris yra vieno žmogaus, bet kartu ir visos Palestinos tragedijos refleksija?

Visų pirma norėjau, kad visi sužinotų apie mus, palestiniečius, kaip paprastus žmones – tokius, kaip ir visi. Mes juk nesame tik antraštės spaudoje ar televizijos ekranuose. Mes turime savo kultūrą, mes mylime ir nekenčiame, juokiamės, verkiame ir svajojame – taip pat, kaip ir visi kiti pasaulio žmonės.

Tačiau kartu mes turime ir savo šalies istoriją – pasakojimą apie nelaimes, pražuvusią šalį, prarastą normalų kasdienį gyvenimą. Noriu, kad žmonės nustotų mus matyti kaip tuos, kurie kovoja už punktyrines linijas žemėlapyje, nes svarbiausia šioje kovoje yra mūsų prigimtinė teisė į mūsų pačių šalį. Noriu, kad kai kitą kartą žmonės išgirs žodį „Palestina“, jie pagalvotų apie ją kitaip.

APIE POETĄ

Palestiniečių poetas Taha Muhammadas Ali gimė 1931 m. ir užaugo Sepforyje, Galilėjoje, Palestinoje. 1948 m. per Pirmąjį arabų–Izraelio karinį konfliktą jis ir jo šeima buvo priversti metams pasitraukti į Libaną. Netrukus jie slapčia grįžo atgal, nuo tada gyveno Nazarete, kur turėjo suvenyrų parduotuvę. Šeštajame ir septintajame dešimtmečiais Ali dienomis pardavinėdavo suvenyrus krikščionių piligrimams, o naktimis skaitydavo ir rašydavo poeziją. Atvirai, kartais su humoru, kartais kandžiai Ali savo poezijoje perteikia asmeninius išgyvenimus, vaizduoja tiek paprastą kaimo kasdienybę, tiek karo suirutę ir sukrėtimus. Poetas mirė 2011 m. Nazarete.

Spektaklis bus rodomas spalio 11, 12 d. 19.00 val.