„Knygą apie mūsų prezidentą Volodymyrą Zelenskį savo šalyje išleidau pats, už savo pinigus, pirmąjį jos tiražą atvežė į mano butą Kyjive“, – taip savo knygos „Zelenskis“ istoriją pradeda jos autorius, žinomas Ukrainos spaudos ir televizijos žurnalistas, rašytojas Serhijus RUDENKA (52). Pasaulinės šlovės savo knygai jis neplanavo. Tą šlovę, kad ir kaip būtų skaudu, atnešė karas. Visai neseniai knyga apie Ukrainos prezidentą pasirodė Lietuvoje, ji išleista dar 25-iose šalyse ir yra pirmoji, supažindinanti pasaulį su žmogumi, kurį šiandien visi laiko drąsos etalonu.
„Šeštasis Ukrainos prezidentas nuėjo ilgą kelią: jis buvo aktoriumi, o tapo ukrainiečių tautos lyderiu; jis buvo žmogus, kurį pasaulio valstybių vadovai sutikdavo smalsiai ir su pašaipa, o tapo politiku, kuris dabar Vakaruose pasitinkamas plojimais, įtakingiausių pasaulio valstybių lyderiai jaučiasi pagerbti, galėdami pavadinti jį savo draugu“, – rašo Rudenka knygoje „Zelenskis“. Autorius teigia, kad tai – ne biografija, labiau – prezidento portreto potėpiai, padedantys suprasti šio žmogaus evoliuciją.
Paskutinius knygos skyrius žurnalistas rašė jau pasitraukęs iš Kyjivo į Lvivą, dažnai – kaukiant sirenoms, rūsyje, kur slėpdavosi nuo bombardavimo. „Knygoje nėra panegirikos, aš rašiau tai, ką mačiau savo akimis, tai, ką žinojau, kas buvo skelbiama viešai. Vis dėlto man atrodo, kad, jei prezidentas Zelenskis nepadarys esminių klaidų, Ukrainoje jam bus statomi paminklai, o visos jo ankstyvosios nuodėmės – atleistos“, – įsitikinęs rašytojas.
Yra senas posakis: tauta turi tokį vadovą, kokio nusipelnė. Kaip manote, ar Ukrainai jis galioja?
Ukraina yra demokratinė šalis. Ji lengva ranka išrenka prezidentus, lygiai taip pat lengvai juos nuverčia. 2010-aisiais šitaip nutiko buvusiam nusikaltėliui Viktorui Janukovyčiui – po trejų prezidentavimo metų jis buvo priverstas bėgti iš šalies. Ukrainoje prezidentu gali tapti buvęs partijos veikėjas – kaip Leonidas Kravčiukas, buvęs gamyklos direktorius – kaip Leonidas Kučma, buvęs kolūkio vyriausiasis buhalteris ir bankininkas – Viktoras Juščenka arba nusikaltėlis Viktoras Janukovyčius.
Tai, kad tauta išrinko Janukovyčių, visiškai nereiškia, kad buvome jo nusipelnę. Padarėme kolektyvinę klaidą – juo patikėjome. Lygiai taip pat tauta patikėjo Volodymyru Zelenskiu – mums reikėjo visiškai naujo veido politikoje.
Ukrainiečiai – sentimentalūs, tiki stebuklais: kas nors ateis, nuspręs, padarys neįmanoma, viską išvalys, sugriaus sena ir pastatys nauja. Zelenskis 2019-aisiais gavo didžiulį tautos pasitikėjimo kreditą, tačiau iš tiesų niekas labai nepasikeitė.
Per pirmąją kadenciją žmonės negalėjo suprasti: rodos, prezidentas turi galią, bet jam nieko neišeina – korupcija nemažėja, draugai – valdžioje. Mes jį išrinkome, kritikavome, aš maniau, kad praeis pustrečių metų ir Ukrainoje kils nauja rinkimų revoliucija, ieškosime naujo lyderio. Viskas taip ir buvo iki... vasario 24 dienos.