Rugpjūčio 15-ąją septyniasdešimtmetį švenčia vienintelė karalienės Elizabeth II dukra princesė Anne – darbšti, pareiginga, maištinga ir lyg nepastebima karališkosios šeimos narė, kurią kai kas mielai matytų soste.
Turbūt niekas nepaklausė, ką apie tai mano pati princesė, tikriausiai nė baisiausiame sapne neregėjusi, kas turėtų nutikti dvylikai pirmesnių pretendentų, kad karūną užsidėtų ji. Šiaip ar taip, „Channel 5“ televizijos kanalo dokumentinio filmo „Anne: The Daughter who should be Queen“ („Anne: dukra, kuri turėjo tapti karaliene“) pavadinimas – akibrokštas. Kaip ir režisierių Lucy Johnstone ir Olivios Witt ironiškas teiginys, kad Anne – vienintelis sūnus iš keturių Edinburgo hercogo ir Jos Didenybės vaikų. Bet ir pavadinimas, ir filmo moto, skelbiantys, kad princesė nemėgsta kvailių, pabrėžia herojės atkaklų, drąsų ir ryžtingą būdą bei gebėjimą paklusti pareigos jausmui.