Matas Maldeikis – Parlamentaras ne iš genties

Matas Maldeikis / Gedmanto Kropio / „ŽMONĖS Foto“ nuotrauka
Matas Maldeikis / Gedmanto Kropio / „ŽMONĖS Foto“ nuotrauka
VALDAS PUTEIKIS
Šaltinis: Žmonės
2021-02-17 14:36
AA

Seimo narys Matas MALDEIKIS (40), rudenį mandato siekęs Kupiškio ir Biržų krašte, įsitikino: kad laimėtum Lietuvos periferijoje, privalai būti vietinis, iš „savo genties“. Ten per mažai būti profesionaliu politologu ar rezonansinį svorį turinčios ekonomistų Aušros ir Eugenijaus Maldeikių atžala. Matas į Seimą išrinktas pagal TS-LKD partijos sąrašą (iš paskutinės 141-os vietos pakilo į 21-ą). Ir kas pamatuos, kiek čia lėmė asmeninės jo savybės ir kiek žodžių niekada negražinančios europarlamentarės Aušros Maldeikienės charizma?

Lietuviška „Google“ versija, įrašius „Matas Maldeikis“, pateikia prierašą „Seimo narys“, o, pavyzdžiui, prancūziškos versijos prierašas – „Aušros Maldeikienės sūnus“.

Aukštosios technologijos suprogramuotos taip, kaip veikia pati mūsų sąmonė: sisteminti, klasifikuoti, dėlioti į lentynėles, struktūrizuoti žmones ir daiktus, kartais jų gerai net nepažįstant. Tad nenuostabu, kad „Google“ automatiškai prie pavardės prisega einamas pareigas, atliekamą veiklą ar nusako santykį su kokiu nors žinomu žmogumi. Jau baigiu apsiprasti, kad, susitikdamas su žmonėmis, būsiu vertinamas kaip tam tikras savo mamos ar tėčio atspindys. Dalyvaudamas viešajame gyvenime ir eidamas į politiką puikiai žinojau, kad nebus taip paprasta pabėgti nuo tėvų šešėlio, tačiau tai nebuvo kliūtis turėti ir savo veidą. Susitaikiau su tuo, kad tik po penkių minučių pašnekovas pradės bendrauti ne kaip su Maldeikių sūnumi, o kaip su Matu Maldeikiu. Mamos vardą žmonės pasitinka su kraštutinėmis emocijomis: vieniems jis kelia euforiją, kitus erzina, piktina, tačiau nepalieka abejingų, nelieka drungno jausmo. O tai politikoje itin veiksminga. Aušros Maldeikienės efektas davė pradžią tam, kad būčiau pastebėtas, kad į mane atkreiptų dėmesį, o jau tada metas ir pačiam pasirodyti, ko esu vertas. Bet tai veikia didmiesčiuose. Kai balotiravausi Biržų ir Kupiškio apygardoje, vietiniai pirmiausia paklausė, kaip esu susijęs su jų kraštais. Tai, kad ten palaidoti proseneliai, – ne kriterijus. „Kurią mokyklą baigęs?“ – klausdavo. Tada supratau: tiems žmonėms svarbu, kad būtum savas.