Paroda „Didžioji gatvė“ – visiems, besidomintiems sostinės istorija

Paroda „Didžioji gatvė“ tęsia Lietuvos sostinės įkūrimo 700-osioms metinėms pažymėti skirtą Lietuvos dailės muziejaus parodų ciklą „Vilniaus gatvės“. Reikšmingo Vilniaus jubiliejaus 2023 m. išvakarėse vykdomu miesto sociotopografiniu muziejiniu tyrimu siekiama atskleisti sostinės gatvių raidą, jų kultūrinį ir kalbinį heterogeniškumą, priminti svarbesnius įvykius, reiškinius, supažindinti su vilniečiais ir jų kasdienybe. Didžioji gatvė – viena seniausių ir reikšmingiausių Vilniaus miesto gatvių. Ja ėjo Valdovų kelias, čia pastatyta miesto rotušė, Šv. Kazimiero bažnyčia, cerkvės, didikų rūmai, išplėtota miestui svarbi infrastruktūra. Kaip formavosi ši senoji gatvė, koks gyvenimo būdas ir įpročiai siejo jos gyventojus – atsakymų į šiuos ir kitus klausimus bandoma ieškoti ikonografijoje, artefaktuose, archyviniuose dokumentuose.

Didžiosios gatvės savitumą atskleidžia ekspozicinės temos: „Laisvas oras“, „Tikra tiesa“, „Mėlynas kraujas“, „Parnaso kalnas“. Vaizdinius gatvės pasakojimus parodoje perteikia Jono Rustemo, Juozapo Peškos, Jurgio Hopeno, Zigmunto Čaikovskio, Justino Vienožinskio, Adolfo Valeškos ir kitų dailininkų kūriniai. Tarp jų – Nacionalinio muziejaus Varšuvoje parodai deponuotas įspūdingas Martyno Zaleskio paveikslas „Vilniaus rotušė“, atkuriantis XIX a. vidurio svarbios miesto aikštės vaizdą.

Socialinio, ekonominio ir teisinio miesto gyvenimo centras tapo pagrindiniu „laisvo oro“ laiduotoju ir terpe. Tai patvirtina unikalus parodos eksponatas – rotušėje 1511–1654 m. pildyta Vilniaus miesto magistrato aktų ir dekretų knyga. Mėlyno kraujo metafora nurodo į prestižinėje miesto gatvėje rezidavusias aristokratų šeimas – čia gyveno Radvilos, Pacai, Chodkevičiai, Tyzenhauzai, Goštautai, Plateriai. Vienas jų prabangaus gyvenimo liudijimų yra austrių geldelės – gurmaniškų patiekalų liekanos, archeologų rastos Pacų rūmų teritorijoje. Ekspozicijos puošmena – vaistinės gulbė, kuri ne vienai vilniečių kartai tapo nostalgišku senojo Vilniaus simboliu. Gatvės polikonfesiškumą atspindi ikonografija, o vienas originalus istorinis dokumentas įrodo, kad Didžiojoje gatvėje greta katalikų, stačiatikių, reformatų šventovių 1897 m. įkurta Margaret Hakodeš sinagoga.

Didžioji gatvė tapo ir Vilniaus kultūrinio gyvenimo centru – čia veikė miesto teatras, kūrėsi kino teatrai, Tallat-Kelpšos muzikos mokykla, Vilniaus modelių namai, Lietuvos dailės muziejus, fotoateljė, dailininkų dirbtuvės. Atskira salė skirta tapytojo Algimanto Jono Kuro studijoje vykusiems bičiuliškiems susitikimams – čia kolegos portretus kūrė Augustinas Savickas, psichodeliškai eskizavo Povilas Ričardas Vaitiekūnas, Dalia Kasčiūnaitė, Henrikas Natalevičius, dailininko savadarbiu lanku šaudė dailėtyrininkas Alfonsas Andriuškevičius, o džiazo muzikantas Vladimiras Tarasovas užbėgdavo palošti kortomis.

Paroda veiks iki 2020 m. 12 d.