Parodė, kaip užaugo Virgio Stakėno anūkai dvyniai: „Ankstukai, kovoję už gyvybę, jau – 16-mečiai“

Naujienų portalo Žmonės.lt kalbintas Virgis plačiau papasakojo apie savo anūkus.

„Vyriausioji anūkė Izabelė šiuo metu – antro kurso studentė. O Sofija ir Čarlis – šešiolikmečiai dvynukai. Jie yra ankstukai, o aš esu ankstukų senelis. Jie pasaulį išvydo vos 26 savaičių. Dabar – gimnazistai ir jau gerą savaite pamokose – Amerikoje mokslo metai prasideda žymiai anksčiau“, – naujienų portalui Žmonės.lt su pasidžiavimu anūkais pasakojo Virgis Stakėnas.

Virgio Stakėno dukra Agnė į Ameriką išvyko dar būdama studentė. Ten baigė mokslus ir įgijo JAV diplomą. Vėliau ji ne tik sėkmingai įsitvirtino vadybos srityje, bet ir sutiko savo būsimą vyrą Nicolą, kurių santykiai turėjo ir atstumo išbandymų.

„Dukra po studijų liko Amerikoje, kur dėl savo europietiškos išvaizdos ir būdo iškart išsiskyrė iš aplinkinių. Ruošėsi dirbti ligoninėje. Sutiko vaikiną, su kuriuo užsimezgė gražūs santykiai. Pasibaigus studentų vizai, jai teko grįžti į Lietuvą ir laukti naujos – darbinės – vizos. Nors šis procesas užsitęsė, atstumas jų neišskyrė. Jie nuolat bendravo telefonu, o galiausiai vaikinas atvažiavo į Šiaulius susipažinti su mūsų šeima“, – prisiminimais dalijosi jis.

Dieną, kai Nicolas paprašė Virgio dukros Agnės rankos, dainininkas iki šiol su šypsena prisimena piršlybų akimirką, kurioje amerikietis pademonstravo didelę pagarbą lietuviškoms tradicijoms.

„Piršlybos buvo itin jautrios. Žentas mintinai išmoko lietuvišką tekstą, kad galėtų paprašyti tėvų dukros rankos. Mano mama net stebėjosi, kaip gražiai jis kalba lietuviškai! Tiesa, teko jai paaiškinti, kad jis išmoko būtent tą tekstą (juokiasi). Galiausiai jie sukūrė šeimą Amerikoje, o po kurio laiko pasaulį išvydo mano pirmoji anūkė Izabelė. Šis įvykis mane įkvėpė kūrybai – jai dedikavau dainą „Ašarėlė“, kurią galima rasti mano albume „Senelio dainos“, – jautriai su šypsena pasakojo V.Stakėnas.

Praėjus keturiems metams po Izabelės gimimo, pasaulį išvydo Sofija ir Čarlis. Tiesa, jų gimimas tapo dideliu ir šeimos kantrybės pareikalavusiu išbandymu.

„Jų kelionė į gyvenimą nebuvo lengva. Pirmus du mėnesius jie praleido ligoninės inkubatoriuose. Tai buvo nepaprastai įtemptas laikas. Mane labai sužavėjo JAV veikianti stipri ankstukų tėvų bendruomenė. Dukra sulaukdavo neįtikėtino solidarumo – žmonės tiesiog atnešdavo pagaminto maisto, kad tik jai būtų lengviau. Kalbant apie tą svetimų žmonių šilumą ir palaikymą, man net dabar ašaros tvenkiasi akyse“, – kalbėjo garsus vyras.

Šiandien tie patys trapūs kūdikiai jau užaugo ir tapo aktyviais, savarankiškais jaunuoliais. Virgis džiaugiasi, kad anūkai laiką leidžia prasmingai ir nemėgsta tuščiai „bimbinėti“.

„Vaikai, kurie kažkada kovojo už gyvybę, šiandien jau šešiolikmečiai. Jie auga savarankiški – patys vairuoja automobilius į mokyklą, nes dėl gausybės būrelių ir užsiėmimų mama, universiteto projektų vadovė, tiesiog nebespėtų visų išvežioti. Šeimoje vengiama beprasmiško „bimbinėjimo“, nes žinoma, kad nieko neveikiant laikas greitai ištirpsta socialiniuose tinkluose. Štai ir vyresnioji Izabelė vasarą leido prasmingai: stovykloje, kurią pati kažkada lankė kaip dalyvė, šiemet ji jau dirbo vadove ir konsultante. Čarlis ir Sofija taip pat vasarą dirba – padavėjais kavinėje, Čarlis pjovė žolę savo namuose ir kaimynams“, – pasakojo jis.

Pasidomėjus ar Čarlis seks senelio pėdomis ir taip pat pasuks į muziką, Virgis teigė, kad nėra tuo tikras, tačiau, kad šioje šeimoje yra muzikantų gyslelė – akivaizdu.

„Sunku pasakyti, ar anūkas taps muzikantu, tačiau gitarą savo rankose jis jau turi. Visi trys anūkai yra muzikalūs ir baigė fortepijono pamokas. Vyresnioji Izabelė skambinti pianinu iš natų mokėsi net septynerius metus“, – teigė Virgis.

Tiesa, šeima pastebi, kad Čarlis ir senelis turim tam tikrų išvaizdos panašumų: „Kai kas sako, kad anūkas Čarlis yra panašus į mane vaikystėje. Dukra net palygino mūsų abiejų septynerių metų nuotraukas – panašumas akivaizdus, atrodome kaip tikri giminaičiai.“

Virgis neslepia, kad didelis atstumas neleidžia dažnai susitikti ir gyvai matyti, kaip keičiasi anūkai, tačiau šiuolaikinės technologijos leidžia nenutolti vieniems nuo kitų.

„Šiuo metu su šeima gyvai matausi rečiau, nors anksčiau Amerikoje lankydavausi dažnai – ten esu turėjęs vienuolika koncertinių turų. Dabar dažniau pas dukrą nuvyksta žmona, kuri mėgaujasi močiutės rolę. O mūsų ryšys su artimaisiais palaikomas kiekvieną sekmadienį pokalbiais internetu, pasikalbame su dukra, o jei būna namuose, prisijungia ir anūkai“, – Žmonės.lt teigė kantri muzikos legenda.

Dainininkas su šiluma prisimena paskutinį kartą, kai visa šeima viešėjo jo namuose. Tai buvo ypatinga proga – garbingas jubiliejus

„Paskutinį kartą visa šeima į Lietuvą buvo atvykusi prieš trejus metus. Jie lankėsi pas mane Vijolių kaime, Šiaulių rajone. Nors save vadinu kaimiečiu, iš tiesų namai yra visai šalia miesto – vos už kelių šimtų metrų nuo Šiaulių ribos. Anūkai buvo atvykę į Lietuvą paminėti mano septyniasdešimtojo jubiliejaus. Kartu ne tik šventėme, bet ir keliavome po šalį, o tas brangias akimirkas šiandien primena gausybė nuotraukų. Labiausiai įsiminė jaukūs vakarai, kai visi kartu sėdėdavome prie laužo ar židinio – būtent toks nuoširdus ir šiltas yra mūsų šeimos bendravimas“, – džiaugsmingai prisiminimais dalijosi vyras.

Visgi tam tikri ritualai perduodam iš kartos į kartą. Pavyzdžiui, anūkas Čarlis itin gerai įsidėmėjo ir perėmė senelio pomidorų valgymo būdą.

„Sunku pasakyti, kiek lietuvybės ir mano paties būdo nešiojasi anūkai, tačiau dukra pastebi, kad tai išryškėja per smulkiausias kasdienybės detales. Pavyzdžiui, anūkas Čarlis kartą paprašė: „Mamyte, noriu pomidoro taip, kaip senelis valgo.“ Jis puikiai įsidėmėjo visą mano ritualą: pomidoras būtinai turi būti šviežias, kietas ir standus. Jį reikia supjaustyti griežinėliais ir tvarkingai išdėlioti eilute ant medinės lentelės. Tada pabarstyti pipirais ir druska. Svarbiausia detalė – pomidoro negalima imti šakute. Jį reikia atsargiai pasmeigti pačiu peilio galiuku ir dėti tiesiai į burną, užkandant duona arba sūriu, kurį anūkas labai mėgsta“, – su šypsena pasakojo jis.

Paklaustas galbūt anūkai norės kurti gyvenimą Lietuvoje, Virgis teigė, kad kol kas jų gyvenimas pilna koja yra Amerikoje, o nuvykę į Lietuvą jie mėgaujasi žalia ir lietuviška gamta bei mūsų pajūriu.

„Sunku pasakyti, kokį kelią anūkai pasirinks baigę mokslus, tačiau neabejoju, kad jie tęs studijas universitete. Viešėdami Lietuvoje jie tikrai smagiai leidžia laiką: mėgaujasi maudynėmis tvenkinyje mano kieme ir šalies ežerais. Anūkams ypač patinka Palanga, ir tam yra dvi priežastys: balto smėlio paplūdimiai su jūra bei triukšmingas Basanavičiaus gatvės šurmulys, kuris jauniems žmonėms visada palieka didelį įspūdį. Nors Lietuva jiems atrodo labai žalia ir graži, jų gimtoji Omaha Nebraskos valstijoje taip pat yra žavingas kraštas. Tai nėra milžiniškas didmiestis – savo dydžiu šis miestas primena mūsų Kauną“, – teigė jis.